Komisija siekia sudaryti ES daugiau galimybių pačiai surinkti lėšų į 2014-2020 metų biudžetą ir sumažinti pinigų stokojančių vyriausybių įnašus.

ES ekonomikos milžinai - Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija - neslepia, jog nepritaria bendro Europos mokesčio idėjai, ypač po recesijos ir skolų krizės, kuri privertė vyriausybes riboti išlaidas ir didinti mokesčius.

"Visus raginame be jokių tabu dalyvauti atvirose diskusijose, visų pirma dėl principų, kuriais būtų pagrįstas būsimas ES biudžetas po 2013 metų", - pareiškė EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

"Dabar, kai valstybių išlaidoms tenka atlaikyti didelį spausdimą, mes siūlome būdus, kaip būtų galima suformuoti tokį Europos biudžetą, kuris atitiktų iššūkius, su kuriais visiems mums tenka susidurti", - pareiškė jis.

Maždaug tris ketvirtadalius ES biudžeto, kuris šiemet sudaro apie 123 mlrd. eurų, sudaro valstybių narių įnašai, o likusi dalis surenkama taikant specialųjį mokestį valstybių narių pajamoms iš PVM ir importo muitų.

"Dabartinė ES finansavimo sistema laipsniškai virto painia ir neaiškia įnašų iš valstybių narių biudžeto, korekcijų ir permokų grąžinimo maišalyne", - pareiškė Komisija.

Komisija siūlo taikyti naujus būdus lėšoms surinkti - be kita ko, siūloma perkelti į ES biudžetą dalį įplaukų iš finansinių sandorių mokesčio, pajamų iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų pardavimo aukcione ar iš ES mokesčio, susijusio su oro transportu.
Briuselis taip pat siūlo sukurti atskirą pridėtinės vertės mokestį, ES energijos mokestį ar ES pelno mokestį.

Pasiūlymams būtinas ES valstybių narių ir Europos Parlamento pritarimas.
Prancūzijos ministras Europai Pierre'as Lellouche'as jau pareiškė, kad "blogesnio laiko" Europos mokesčio idėjai iškelti "negalima įsivaizduoti". Jo teigimu, verčiau reikėtų "imtis taupymo" Briuselio lygmeniu.