Pirmadienį Strasbūre didžioji dauguma komiteto europarlamentarų pakėlė rankas pritardami Bernhardo Rapkay iš Vokietijos parengtai ataskaitai dėl EIVT personalo taisyklių, kurioje teigiama, kad naujoji tarnyba turės užtikrinti „tinkamą ir prasmingą visų valstybių narių nacionalinių atstovų dalyvavimą“.
Tačiau jie atsisakė svarstyti pataisą, numatančią įpareigoti EIVT vadovę Catherine Ashton per artimiausius 10 metų suteikti daugiau privilegijų naujųjų ES šalių diplomatams, kad būtų išlyginta geografinė užsienio reikalų tarnybos personalo pusiausvyra. Anksčiau tokiai pataisai buvo pritaręs užsienio reikalų komitetas.
Lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ pranešė, kad B. Rapkay, siekdamas blokuoti kvotų įvedimo planus, puolė ieškoti paramos tarp europarlamentarų iš senųjų ES šalių. Pasiūlymas taip pat pasirodė nepriimtinas C. Ashton patarėjams, kurie teigė, kad žmonės turėtų būti samdomi atsižvelgiant į jų gebėjimus, o ne „politinį korektiškumą“.
Trečiadienį numatomas viso Europos Parlamento balsavimas dėl B. Rapkay teksto ir biudžeto komiteto projekto, reikalaujančio, kad EIVT išsamiai informuotų Parlamentą apie savo išlaidas. Jei europarlamentarai priims galutinį sprendimą, EIVT, kaip ir buvo planuota, galės pradėti veiklą gruodžio 1 d.
B. Rapkay dokumentas taip pat suteiks C. Ashton laisvę „išskirtiniais atvejais“ – jei tarp Europos Komisijos, ES Tarybos ir ES šalių užsienio reikalų ministerijų darbuotojų nepavyks rasti tinkamų kandidatų – samdyti krizių valdymo, saugumo ir IT sričių specialistus iš kitų, ne ES institucijų.
Valstybių narių diplomatai gaus tokias pačias algas bei priedus kaip ir ES tarnautojai, o sutartys galios 8–10 metų. Be to, C. Ashton turės imtis „tinkamų priemonių“, kad daugiau EIVT postų gautų moterys.