Pasirengimo narystei fondo pinigai naudojami finansuoti šalies kandidatės viešąsias programas ir strategijas, turinčias padėti pasivyti valstybes nares tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, švietimas ar infrastruktūra. 2007–2013 m. laikotarpiu į tokį fondą numatyta skirti apie 900 mln. eurų, iš jų apie 127 mln. eurų turėtų sumokėti Prancūzija.
Primindami sudėtingą finansinę Prancūzijos padėtį, deputatai teigė, kad Turkijos narystės ES nenori „nei prancūzai, nei turkai“.
Prancūzijos žmonės „nesupranta, kodėl ši šalis raginama imtis reformų, tikintis narystės ES, ne dėl to, kad nori ją atstumti, bet paprasčiausiai dėl to, kad Turkija ne Europoje. Tai akivaizdu tiek geografiškai, tiek istoriškai“, sakoma „Le Monde“ cituojamame parlamentarų pareiškime.
Šiuo metu santykiai tarp Europos Sąjungos ir Turkijos kiek įtempti. Šalis pradėjo oficialias derybas dėl narystės dar 2005 m., tačiau jos beveik sustojo dėl Ankaros teritorinio ginčo su Kipru. Derybų pažangą stabdo ir tai, kad Prancūzija bei Vokietija atvirai pasisako prieš Turkijos narystę ES.
Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Britanija ar Švedija, palaiko Turkijos siekius, tačiau apskritai europiečiai nerodo didesnio entuziazmo, o tai verčia ir eilinius turkus abejoti, ar jiems ši narystė reikalinga. Vis dėlto Ankara tvirtina ir toliau sieksianti prisijungti prie ES.