Valstybes nares atstovaujantys ambasadoriai trečiadienį susitikę Briuselyje išreiškė savo nepasitenkinimą tarpinstituciniu susitarimu tarp Europos Komisijos (EK) ir Parlamento, kuris gali europarlamentarams suteikti naujų galių, ypač kalbant apie tarptautines derybas, kuriose dalyvaus ES.
Susitarimo projektas, anot Ministrų Tarybos teisės specialistų atliktos analizės, gali atšaldyti institucijų tarpusavio santykius, jei ateinančią savaitę bus patvirtintas toks, koks yra dabar.
„Neatmetama galimybė kreiptis į teismą“, - sakė šaltinis.
Ambasadoriai prie šio klausimo dar grįš kitą trečiadienį po Parlamento balsavimo.
Nesutarimų objektas yra klausimas, kokiu lygiu europarlamentarai galės dalyvauti ES delegacijose daugiašaliuose ir dvišaliuose susitikimuose bei derybose su kitomis šalimis. Dabartinėje dokumento redakcijoje Parlamentas siekia užsitikrinti, kad jo atstovai galės dalyvauti visuose daugiašaliuose bei „ypatingos politinės svarbos“ dvišaliuose susitarimuose, pavyzdžiui, susijusiuose su prekyba ar žvejyba.
EK yra pasirengusi įsileisti europarlamentarus į ES delegacijas, kai tai įmanoma „logistiniu, politiniu ir diplomatiniu atžvilgiu“.
Delegacijos vadovas nesužiūrėjo 106 narių
Tačiau procesas nebus automatinis. Komisija nori išvengti tokių situacijų kaip praėjusį gruodį Kopenhagoje vykusioje klimato kaitos konferencijoje, kai į ES komandos sudėtį įėjo 106 europarlamentarai, ir dėl to delegacijos vadovui tapo praktiškai neįmanoma aprėpti, kas buvo kalbama ir daroma iš ES pusės.
Komisijos poziciją komplikuoja pačios Ministrų Tarybos ketinimas tarptautinėse derybose – pavyzdžiui, dėl klimato kaitos – suteikti teisę dalyvauti tuo laikotarpiu ES pirmininkaujančiai valstybei narei, nepaisant to, kad Lisabonos sutartyje aiškiai teigiama, jog derybas visų 27 bloko narių vardu veda Komisija.
Parlamento poziciją šiuo klausimu rengiantis europarlamentaras Paulo Rangelis teigė, kad Tarybos pasipriešinimas jo nenustebino, nes Taryba, anot jo, visuomet būna nepatenkinta, kai kitos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Jis teigė netikįs, kad valstybės narės iš tiesų paduos Parlamentą į teismą, tačiau, jo manymu, jos bandys apriboti po Lisabonos sutarties naujai įgytas Parlamento galias. Europarlamentarų norą dalyvauti derybose jis argumentavo tuo, kad tarp naujų Parlamento galių yra ir teisė aprobuoti tarptautinius susitarimus, todėl esą jiems būtina gauti visą susijusią informaciją.
P. Rangelis tvirtino, kad Parlamentas jokiu būdu neįžengs į nacionalinių vyriausybių kompetencijos sritį ir dalyvaus tik bendrojoje ES užsienio politikoje.