Europarlamentarai taip pat išreiškė „gilų susirūpinimą“, kad šalys ne itin stengiasi apsaugoti rūšis bei jų buveines ir pro pirštus žiūri į tikrąją gamtinio pasaulio vertę, tuo tarpu skurdesnėse šalyse žmonių gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo bioįvairovės. Jie pabrėžė, kad ES nepavyko pasiekti sau pačiai iškelto tikslo iki 2010 m. sustabdyti bioįvairovės mažėjimą.

Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė rezoliucijai, bendrais bruožais pristatančiai strategiją, kurią, jų manymu, turėtų vykdyti ES, bei pasiūlė nemažai bioįvairovę išsaugoti turinčių tikslų, pavyzdžiui, atsisakyti rūšių įvairovei kenkiančios veiklos subsidijavimo, subalansuoti miškų kirtimą ir atsodinimą, sustabdyti žuvų ištekliams žalingą žvejybą ar užkirsti kelią išnykti rūšims, apie kurioms gresiantį pavojų yra žinoma.

Europos Parlamentas
2010-ieji paskelbti Tarptautiniais bioįvairovės metais, o tai, parlamentarų nuomone, spalio 18 d. Nagojoje (Japonija) prasidedančios Jungtinių Tautų konferencijos dalyviams gali suteikti papildomą politinį impulsą.

Konferencijoje taip pat bus pristatyta Nyderlandų aplinkos apsaugos vertinimo agentūros ataskaita, kurioje teigiama, kad šiuo metu nustatyto tikslo „pasiekti, kad pasauliniu mastu būtų reikšmingai sumažintas bioįvairovės nykimo tempas“ nepakaks. Prireiks struktūrinių pokyčių pasaulio žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir energijos gamybos srityse, o bioįvairovės mažėjimas gali būti pristabdytas tik tuomet, jei bus lėčiau didinami dirbamos žemės plotai, nepereikvojami sausumos ir jūrų ekosistemų ištekliai bei kovojama su klimato kaita.