„Gali būti, kad pabelsime į Ankaros duris, o ten nieko nebus namuose“, - perspėjo J. Fischeris.
„Pažvelgus į Prancūziją ir Vokietiją, nereikia būti pranašu, kad matytum, jog viskas keisis“, - pridūrė jis. - „Europos ekonomika ateityje priklausys nuo to, kiek atvira ji bus. Mums reikalinga imigracija, čia tokia jau matematika. Arba mes, europiečiai, atsibusime, arba nuskursime“.
Buvęs žaliųjų partijos politikas yra gerai apmokamas „Nabucco“ konsorciumo, bandančio nutiesti dujotiekį Turkijoje, konsultantas. Jo pirmininkaujama Europos Tarybos grupė gilinsis į didėjančios netolerancijos problemą Europoje, kurią liudija dar nesibaigusios diskusijos romų klausimu ir kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimas netgi tokiose tradiciškai liberaliose šalyse kaip Švedija.
Turkija, kurioje gyvena didžiausios Europoje musulmonų ir romų populiacijos, įstojusi į ES darytų šiai didžiulę įtaką.
Be to, Turkijos gyventojų amžiaus vidurkis yra 28 metai, kai ES vidurkis – 42 metai, o šalies ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo maždaug 11%, tuo tarpu ES augimas sudarė tik 1–2%.
Turkija pasauliniuose reikaluose ima vis labiau savimi pasitikėti, kaip ir kita auganti valstybė – Brazilija. Abi šalys gegužės mėnesį pateikė alternatyvų planą, kaip priversti Iraną atsisakyti branduolinio ginklo, šitaip mesdamos iššūkį vadinamajai P5+1 grupei, sudarytai iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos, Rusijos ir JAV, iki tol turėjusiai derybų su Iranu monopolį.