Pirmą kartą pristatyta dar liepos mėnesį, ši idėja sulaukė prieštaringų vertinimų. Tai pirmasis kartas, kai EK atvirai grąžina sprendimo teisę valstybėms narėms, skelbia "EUobserver".

Toks sprendimas leistų Prancūzijai ir kelioms kitoms šalims toliau drausti GMO, tuo tarpu Ispanija ir kitos GMO remiančios šalys jau galėtų pradėti auginti tokias kultūras.

Šį sprendimą EK priėmė po to, kai paaiškėjo, kad tai situacija be išeities: nei pritariančioms GMO, nei jiems besipriešinančioms valstybėms Ministrų taryboje jau daug metų nepavyksta išsireikalauti, kad būtų leistos ar uždraustos konkrečios GMO rūšys.

Pagal ES tvarką tai reiškia, kad galutinį sprendimą turėtų priimti EK, kuri paprastai „uždega žalią šviesą“. Tačiau užsitęsęs procesas, kurį apsunkino didelės ES gyventojų dalies priešinimasis, suerzino pagrindines ES prekybines partneres, tarp jų ir JAV, bei atkreipė Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) dėmesį.

Komisija tikisi, kad jos pasiūlytas sprendimas nesupriešins už bei prieš GMO nusiteikusių valstybių narių ir patenkins PPO, jei tam tikrais patvirtintais GMO produktais bus galima laisvai prekiauti.
Tiesa, Komisijos pasiūlymas dalį atsakomybės perduoti nacionalinėms vyriausybėms taip pat kelia valstybių narių abejones – visų pirma, dėl galimo vieningos rinkos irimo. To baiminasi net ir Ispanija, kuri siekia įteisinti GMO auginimą.

Kai kurios šalys norėtų, kad vietoje to Komisija parengtų aiškias taisykles, numatančias, kaip GMO ir ne GMO pasėliai galėtų egzistuoti tuo pačiu metu.

Per paskutiniuosius 12 metų Europoje buvo leista auginti tik dvi GMO rūšis, tačiau ES importuoja vis daugiau GMO iš kitų šalių.