48 metų Kubos psichologas ir žurnalistas, dalyvavęs 23 bado streikuose, protestuodamas prieš komunistinę vyriausybę, spalio mėnesį vyksiančių apdovanojimų parengiamajame etape gavo centro-dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) bei anti-federalistų Europos konservatorių ir reformuotojų (EKR) frakcijų ir dar 91 europarlamentaro – iš viso daugiau nei pusės parlamento – paramą.
Kai paskutinį kartą premiją gavo nominantas iš Kubos (organizacija „Moterys baltais drabužiais“, apdovanota 2005 m.), pats Fidelis Castro kritikavo ES dėl tokio pasirinkimo.
„Tai (G. Farinas nominacija) pasirodo tuo metu, kai vyksta derybos dėl ES ir Kubos santykių normalizavimo, o ELP yra prieš tai (santykių su Castro vyriausybe normalizavimą)“, - sakė Parlamento atstovas.
Ispanija, metų pradžioje pirmininkavusi ES, pasiūlė Sąjungai panaikinti likusias sankcijas prieš Kubą. Bet šis pasiūlymas nebuvo priimtas, kai iš bado, streikuodamas prieš žiaurias kalėjimo sąlygas, mirė politinis Kubos kalinys Orlando Zapata Tamayo. Tačiau nuo to laiko Ispanija, turinti stiprius komercinius ryšius su Kuba, išsiderėjo, kad būtų paleisti 52 politiniai Kubos kaliniai, šitaip atnaujindama viltis atkurti draugiškus santykius.
L.Donskis: dėl premijos lošia ir politiniai motyvai
„Šiaurės Korėjoje vyskta sunkiai protu suvokiami dalykai. Mums lietuviams gal dar įmanoma suprasti, kadangi Lietuva perėjo sovietinį pragarą. Ten kalba eina apie totalinį žmogaus suniekinimą ir pavergimą, beveik tokį patį, koks buvo Stalino laikais Sovietų Sąjungai. Daliai žmonių pavyko pabėgti ir jie kovoja už Š.Korėjos žmogaus teises“, - myEP.lt sakė L. Donskis. Jis sako norintis nominuoti premijai tuos žmones kurie dirba sunkiausiomis sąlygomis.
„Vakaruose dirbantys žmonės yra profesionalai, kurie nestato savo gyvybės į pavojų, man norisi nominuoti tuos, kurie praėjo pragarą ir nori padėti kitiems“, - tačiau EP narys sako netikįs, kad pavyks surinkti tinkamą kolegų parašų skaičių ir Šiaurės Korėjos žmogaus teisių gynėjus nominuoti premijai, viena iš priežasčių – politiniai susitarimai.
„Aš nedarau iš to jokios paslapties. Paprastai tie patys kilniausi ir idealistiški motyvai nustojo būti varomąja jėga, ten yra politiniai susitarimai. Neretai nominuojami tie veikėjai ar grupės, kurie tiesiog yra iš tam tikrų politikų šalies. (...) Neretai tokios nominacijos būna techninių politinių susitarimų (pasekmė)“, - teigė L. Donskis.
Dominuoja Afrikos ir Rytų atstovai
Tarp likusiųjų pretendentų į Sacharovo premiją šiemet dominuoja Afrikos ir Vidurinių Rytų atstovai. Tarp kandidatų yra su žmogaus teisėmis dirbantis teisininkas Haythamas Al-Malehas iš Sirijos, Vakarų Sacharos žmogaus teisių gynėja Aminatou Haidar, įkalintas Eritrėjos žurnalistas Dawitas Isaakas, Etiopijos politikė Birtukan Mideksa, kunigas iš Vietnamo Nguyenas Van Ly, internetinės komunikacijos NVO „Access“, dėl Izraelio armijos skaidrumo kovojanti NVO „Breaking the silence“ ir „Open Doors“, organizacija, visame pasaulyje ginanti krikščionių mažumų teises.
Spalio viduryje vyksiančio komiteto balsavimo metu bus išrinkti trys į premiją pretenduojantys finalininkai. O laimėtojas iš jų bus išrinktas spalio 21 d. uždarame EP frakcijų vadovų posėdyje bei pagerbtas gruodžio mėnesį Strasbūre rengiamoje ceremonijoje (esant reikalui, ir in absentia).
50 tūkst. eurų premija pasaulyje yra toli gražu ne tokia reikšminga kaip Nobelio taikos premija. Tačiau ankstesnieji Sacharovo laureatai teigia, kad ji labai reikšminga psichologinei tvirtybei ir asmeniniam saugumui.
Baltarusijos opozicijos politikas Aleksandras Milinkievičius, gavęs premiją 2006 m., ketvirtadienį telefonu iš Minsko „EUobserver“ sakė: „Tai labai svarbi moralinė parama visiems, kurie kovoja dėl permainų Baltarusijoje, dažnai labai sunkiomis aplinkybėmis. Be to, ji suteikia tam tikrą apsaugą. Ne tik aš asmeniškai, bet ir visi Baltarusijos opozicijos aktyvistai apskritai po premijos įteikimo patyrė mažesnį spaudimą. Tai labai svarbus apdovanojimas“.