„Viena iš šio paskyrimų turo problemų yra tai, kad naujosios valstybės narės varžėsi tarpusavyje dėl kelių postų kaimyniniuose regionuose (beveik du trečdaliai kandidatų iš naujų valstybių narių susikoncentravo tik į 5 postus)“, - C. Ashton trečiadienį rašė laiške lenkų centro-dešiniajam Jacekui Saryuszui-Wolskiui.
Ji pridūrė, kad sąlyginai mažai moterų kandidatavo dėl „reikalavimo turėti nepertraukiamą darbo patirtį (to neatitinka kandidačių dažniausiai nelinijinis karjeros pobūdis)“.
Iš 68 kandidatų, pretendavusių į 29 darbo vietas, 11 diplomatų buvo iš naujųjų ES šalių, o 14 kandidačių buvo moterys. Patvirtinti keturi Rytų Europos kandidatai, o iš 14 moterų priimtos septynios. Lieka neaišku, kokiu būdu buvo atrinkti pareigūnai į kandidatų sąrašą kiekvienoje kategorijoje.
C. Ashton pareiškė, kad jos laiškas skirtas išdėstyti faktus, o ne mitus, ir pažymėjo, kad šie paskyrimai rytų europiečių ir moterų skaičių aukščiausiuose diplomatų postuose užsienyje padidina 40 procentų.
Kandidatų paraiškų į dar 80 aukštus EIVT pareigūnų postus priėmimas baigėsi rugsėjo 10 d. Taip pat dar vyks priėmimas į maždaug 20 aukštų administracijos darbuotojų postų.
Naujosios ES valstybės mano, kad Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos senosios narės iš anksto pasidalija geriausius postus už uždarų durų.
Be to, buvusios sovietinio bloko valstybės paprastai nori savo diplomatus siųsti į buvusio sovietų regiono šalis, nes mano, kad jie geriausiai tinka šiam darbui. Dabartinis ES pasiuntinys Rusijoje yra ispanas, ambasadorius Ukrainoje – portugalas, jie abu beveik nekalba arba labai silpnai kalba rusiškai ir ukrainietiškai.
J. Saryuszo-Wolskio, Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto atstovo, netenkina C. Ashton pateiktas paaiškinimas apie padidėjusį rytų europiečių diplomatų procentą. Jis teigia, kad kalbant apie labai mažus skaičius, statistiškai jie didėja gana daug, tačiau tai neištaiso nei geografinio, nei lyčių balanso.