Iki šiol finansų rinką daugiausia prižiūrėjo valstybių institucijos. Nuo 2009 m. gruodžio vykusiose derybose EP pavyko pasiekti, kad europiniams reguliuotojams būtų suteikta daugiau galių. Jie galės tirti ES teisės pažeidimus, tarpininkauti nesutariantiems nacionaliniams reguliuotojams ir priimti jiems privalomus sprendimus.
Taip pat išplėstas finansinių institucijų, kurioms bus taikomi europinių reguliuotojų sprendimai, sąrašas. Be to, jiems bus suteikta teisė kritiniais atvejais laikinai uždrausti grėsmę rinkai keliančius finansinius produktus ir veiklą, taip pat prašyti Europos Komisijos parengti atitinkamų teisės aktų projektus.
Bus sukurtos trys Europos finansų priežiūros institucijos, besirūpinsiančios bankininkystės, vertybinių popierių rinkų bei draudimo ir pensijų veiklos priežiūra. Europos bankininkystės institucijos veiklos pagrindu taps investuotojų ir indėlininkų apsauga. Ji turės teisę tirti sistemiškai svarbių rinkos žaidėjų veiklą ir kurti bankų apkrovos testus.
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai suteiktos tiesioginės kredito reitingų agentūrų priežiūros teisės. Tuo tarpu Europos draudimo ir darbinių pensijų institucija sieks užtikrinti draudimo ir pensijų rinkos stabilumą bei tvarumą.
Parlamentas taip pat iškovojo teisę tvirtinti arba atmesti naujųjų ES finansų priežiūros institucijų vadovus. Europos Komisija bus įpareigota per trejus metus pateikti ataskaitą apie tai, ar verta sujungti tris naujas priežiūros institucijas į vieną bei dar labiau padidinti pastarosios galias.
Bus įkurta ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kuri stebės europinę riziką – „pigių pinigų“ srauto didėjimą, skolinimosi spartėjimą ir ekonominės pusiausvyros mažėjimą. Teisę skelbti krizinę situaciją išlaikys Taryboje posėdžiaujančios ES valstybės, tačiau ESRV turės pakankamai priemonių įspėti apie artėjančią kritinę padėtį. Pirmuosius penkerius metus jai pirmininkaus Europos centrinio banko prezidentas.