R. Morkūnaitės teigimu, Europos Parlamente priimtas Reglamentas, užtikrinantis dujų tiekimo saugumą, paskatins ES valstybių narių energetinį solidarumą bei glaudesnį regionų bendradarbiavimą, įgyvendinant bendrą ES energetikos politiką. Ji taip pat pažymėjo, kad reglamentas atvers kelią energetikos infrastruktūros projektų, mažinančių ES narių energetinę izoliaciją, finansavimui.
„Svarbu būtų užtikrinti realią kiekvienos ES valstybės energetinę nepriklausomybę, vieningų konkurencijos taisyklių taikymą tiekėjams bei atsižvelgti į ne mažiau svarbų aplinkosaugos aspektą“, - pažymėjo R. Morkūnaitė, aiškindama reglamento trūkumus.
R. Morkūnaitė apgailestavo, kad reglamente atsisakyta nuostatų, numatančių griežtesnę trečiųjų šalių tiekėjų (tokių kaip Gazprom) veiklos, visų pirma konkurencijos srityje, stebėseną ir apsiribota tik bendro pobūdžio nuostatomis.
Tačiau yra pagrindo nuogąstauti, kad reglamente numatyta galimybė ES lėšomis finansuoti projektus, įgyvendinamus su trečiosiomis šalimis, atvers kelią „mūsų visų lėšomis finansuoti ir Baltijos jūrą nesustabdomai žudantį projektą „Nord Stream“. Todėl, anot europarlamentarės, Europos Komisija, finansuodama dujų tiekimo saugumą užtikrinančius projektus, turi griežtai reikalauti, jog būtų atliktas iš tiesų nepriklausomas ir objektyvus tokių projektų poveikio aplinkai vertinimas, nepriklausomai nuo to, kuriose valstybėse jie būtų įgyvendinami.