Kaip dažnai nutinka su didžiausiomis ES reformomis, derybų dėl BŽŪP pertvarkos rezultatas greičiausiai paaiškės tik paskutinę minutę per politinius valstybių narių ginčus, sako J. Thurstonas.
Tačiau viena aišku, teigia jis, kad ES linksta prie dalinio žemės ūkio politikos renacionalizavimo nuo 2013 m., kai prasidės naujas ilgalaikio biudžeto etapas. Nors tikriausiai daugiausiai subsidijų gaunančios šalys priešinsis šiam žingsniui, tačiau joms gali nelikti kitos išeities. Taip bus, J. Thurstono manymu, todėl, kad nesiėmus reformų kito dešimtmečio viduryje didžiausią paramą gaunančios valstybės pačios pavirs didžiausiomis tos paramos teikėjomis.
BŽŪP subsidijavimas, „kuris visus vokiečių pinigėlius perkeldavo į Prancūziją“, ateityje pradės plaukti tokioms šalims kaip Lenkija. Jei žemės ūkis iš dalies būtų subsidijuojamas valstybės, tuomet pinigai bent jau liktų Prancūzijoje, o ne patektų į Lenkijos ūkininkų kišenes. Dėl tos pačios priežasties dalinis subsidijavimas būtų labai naudingas ir Vokietijai, kalba J. Thurstonas.
Ir iš tiesų, J. Thurstonas pastebi, kad Prancūzija jau pradėjo kalbėti apie didėjančią „nacionalinę atsakomybę“ vadinamajame BŽŪP „pirmajame ramstyje“, reguliuojančiame tiesiogines išmokas ūkininkams. 2008 m. peržiūrint BŽŪP, buvęs Prancūzijos žemės ūkio ministras Michelis Barnier derėjosi dėl pagrindinės reformos – 68 straipsnio – leidžiančio šalims ES pinigus iš tradicinių subsidijų nukreipti į ūkininkavimo rėmimo, pavyzdžiui, kalnų srityse, politiką.
Lapkričio 1 d. Europos Komisija (EK) pristatys įvairius siūlomus BŽŪP reformos variantus. Remdamasi gautais valstybių atsiliepimais, iki kitų metų vidurio EK suformuos oficialų pasiūlymą. Naujoji tvarka įsigalios nuo 2014 m. drauge su reformuotu ES biudžetu 2014–2021 m. laikotarpiui.
Vertinant pagal naudą ES biudžetui, dalinis BŽŪP finansavimas iš nacionalinių biudžetų būtų labai patogus būdas „atlaisvinti“ taip reikalingus pinigus ir pamaloninti tas nares, kurios norėtų finansuoti kitus prioritetus, pavyzdžiui inovacijas ir tyrimus, teigia J. Thurstonas.
Tačiau, jo manymu, dėl to galiausiai mokesčių mokėtojams gali padidėti bendra ES našta, nes, net patvirtinus dalinį BŽŪP finansavimą iš šalių narių biudžetų, Europos Parlamentas greičiausiai nesumažins bendro planuojamo ES biudžeto, o valstybėms narėms teks rasti papildomų pinigų trūkumui padengti. Tai ypač skaudžiai atsilieptų šalims, kurios jau dabar slegiamos didelio biudžeto deficito.
Bendra informacija
Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai ES subsidijų ir programų žemės ūkiui sistema, kuri, remiantis Europos Komisijos (EK) informacija, kiekvienam ES piliečiui atsieina apie 30 eurocentų per dieną.
Šiuo metu BŽŪP skirtos lėšos sudaro apie 40% ilgalaikio ES biudžeto 2007–2013 metams (53 mlrd. eurų), kai 1984 m. sudarė beveik 71%. Komisija tikisi, kad 2013 m. ši dalis dar mažės iki 33%.
Daugumą (virš 70%) BŽŪP lėšų sudaro tiesioginės išmokos ūkininkams, 20% BŽŪP biudžeto išleidžiama kaimo plėtros priemonėms. Likusi dalis išdalijama maisto pramonės įmonėms kaip eksporto subsidijos.
Prancūzija yra didžiausia BŽŪP naudos gavėja (gauna apie 20% paramos), toliau seka Vokietija bei Ispanija (kiekviena apie 13%), Italija (apie 11%) ir Jungtinė Karalystė (apie 9%).
BŽŪP biudžetą kasmet tvirtina Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas kaip ES ilgalaikio biudžeto dalį.
Dabartinis biudžeto laikotarpis (2007–2013 m.) dabar yra peržiūrimas, lygiagrečiai vykdoma BŽŪP reforma.