Ši personalo atrankos kompanijos „Ellwood&Atfield“ (E&A) paskelbta ataskaita yra pirmasis tyrimas, lyginantis Briuselio viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimus. Maždaug 200 vidutinio ir aukščiausio lygio profesionalų, dirbančių Briuselyje, atlyginimus pirmojoje 2010 m. pusėje nagrinėjęs tyrimas atskleidė, kad pačios pelningiausios vietos Europos viešajame sektoriuje yra konsultacinių bendrovių ir prekybinių asociacijų vadovų postai.
Konsultacinės kompanijos vykdantysis direktorius gali uždirbti 300–400 tūkst. eurų per metus, tiek pat kiek ir didelių kompanijų direktoriai Europos reikalams ar prekybos asociacijų generaliniai sekretoriai. Tokia alga gerokai viršija komunikacijos direktoriaus metinį atlyginimą, siekiantį iki 260 tūkst. eurų.
„Praeityje pabaigę karjerą Briuselio aukščiausi vadovai gal ir buvo išleidžiami į pensiją. Tačiau taip nebėra. Dabar, kai 80% teisės aktų, reguliuojančių tam tikras sritis, atkeliauja iš Briuselio ir išsiplėtusios iki 27 narių Europos Sąjungos, dauguma interesų grupių stengiasi padidinti savo atstovų skaičių“, - teigia E&A konsultantas Benas Atfieldas.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad aukščiausiame konsultacijų lygmenyje trūksta talentingų žmonių, taigi patyrusiems profesionalams tai puiki galimybė pasvarstyti apie atvykimą į Briuselį.
Nors ES pareigūnai dėl mažų mokesčių ir dosnios pensijų sistemos gauna gerą užmokestį, tyrimas rodo, kad jų atlyginimai, lyginant su atitinkamomis pareigybėmis privačiame sektoriuje, yra gana nedideli. Generaliniai direktoriai viešajame sektoriuje uždirba iki 217 tūkst. eurų per metus, Europos Komisijos pareigūnai – iki 300 tūkst. eurų, o europarlamentarai – „tik“ apie 125 tūkst.
Kitas dalykas – rotacija tarp viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojų. Jei kitose lobistų mėgiamose sostinėse – Vašingtone ar Londone – visiškai natūralu, kai profesionalai tai ateina į viešąjį sektorių, tai iš jo pasitraukia, B. Atfieldo teigimu, Briuselyje yra kitaip.
Kai Europos Komisarai ir europarlamentarai persikėlė į privatų sektorių, susidarė įspūdis, kad Briuselyje vyksta „besisukančių durų“ procesas, kai pareigūnai pereina tiesiogiai į tą sritį, kurią prieš tai reguliavo. Tačiau vėl grįžti į viešąjį sektorių, iš kurio kartą pasitraukei, Briuselyje yra žymiai sunkiau.
Mažiausiai apmokamos su Europos reikalais susijusios aukščiausiojo lygio pareigos Briuselyje yra nevyriausybinės organizacijos (NVO) direktorius, per metus geriausiu atveju uždirbantis 120 tūkst. eurų. Tačiau, B. Atfieldo teigimu, žmonės mielai dirba NVO, nes mažesnę algą kompensuoja moralinė atliekamo darbo vertė.
E&A ataskaitoje pabrėžiama, kad daugiausia lobistų Briuselyje įdarbina prekybinės asociacijos. Tiesa, jų algos gali gerokai skirtis – nuo 250 tūkst. eurų viešųjų reikalų ir komunikacijos direktoriui iki daugiau kaip 400 tūkst. eurų generaliniam sekretoriui.