Europos lyderių susitikimas skirtas būtent ES strateginių santykių aptarimui, tačiau bus diskutuojama ir apie ekonominę krizę. Tikimasi, kad vadovai Europos Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy nustatys 6 savaičių terminą pateikti naujas sąjungos ekonominio valdymo priemones.

Praėjusią savaitę susitikę diplomatai priėmė nutarimo projektą, kuriame artimesnius ryšius su NATO laiko galimybe geriau išnaudoti Europos santykius su Vašingtonu. Jame taip pat teigiama, kad ES ir JAV partnerystės turėtų būti siekiama ir per ekonominius ryšius bei „glaudžiau bendradarbiaujant dėl pagrindinių tarptautinių klausimų“.

Šis pasiūlymas pateiktas įpusėjus diskusijai apie ES karinį vaidmenį bei kitai diskusijai dėl naujosios strateginės NATO politikos, kurios karinė kampanija Afganistane vyksta beveik 10 metų.
Praėjusį penktadienį kalbėdamas Madride, NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas kvietė stiprinti ES ir aljanso tarpusavio pagalbą, taip visapusiškiau užtikrinant saugumą. „Tos dienos, kai NATO ir ES nepatikliai žvairavo viena į kitą, jau praeityje“, - kalbėjo jis.

Panašūs atgarsiai girdimi ir iš JAV pusės. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton sausio mėnesį Paryžiuje kalbėjo, kad šiandieninis pasaulis yra toks sudėtingas, kad bendros strategijos rengimas pasitarnaus tiek NATO, tiek ES.

Dėl stiprėjančių ES ir NATO ryšių nerimauja kelios šalys. Tai jautri tema Airijai, besilaikančiai neutraliteto politikos, kurioje Lisabonos sutarties priešininkai bijojo, kad šia sutartimi įtvirtintos reformos padidins ES militarizaciją. Kalbama, kad nerimauja ir Suomija, kuri taip pat yra neutrali. O Kipras turi neišspręstų problemų – NATO narė Turkija vis dar atsisako pripažinti jo vyriausybę.