„Šiandienos rezultatas atspindi bendrą susitarimą dėl Serbijos perspektyvų Europoje. Po JTGA balsavimo (...) svarbiausia bus galimybė pradėti dialogą tarp Belgrado ir Prištinos“, - trečiadienio vakarą pranešime spaudai teigė aukščiausioji ES užsienio reikalų pareigūnė Catherine Ashton.
Savo ruožtu Serbijos prezidentas Borisas Tadičius pranešime teigė: „Radome formuluotę, kuri ateityje atveria dialogą, atitinkantį Jungtinių Tautų chartiją, ir kuri visiškai nenumato Kosovo nepriklausomybės pripažinimo.“
Bendras rezoliucijos projektas pakeis pačios Serbijos anksčiau parengtą tekstą, kuriame „nepriimtina“ pavadinta liepos mėnesį Tarptautinio teisingumo teismo (TTT) pateikta nuomonė, kad vienašalis Kosovo nepriklausomybės paskelbimas nepažeidė tarptautinės teisės reikalavimų.
Naujoji rezoliucija taip pat „sveikina ES pasirengimą padėti vykdyti dialogą“, sėkmingai perkeldama būsimas derybas iš JT, kurių 122 nariai iš 192-jų nepripažįsta Kosovo, būstinės į ES erdvę, kurioje iš 27 šalių Kosovo nepripažįsta tik penkios (Graikija, Kipras, Rumunija, Slovakija bei Ispanija).
B. Tadičiaus radikalus posūkis sukėlė didžiulį opozicinės Serbijos Demokratų partijos ir etninių serbų lyderių Kosove pasipiktinimą.
Tačiau ES diplomatai teigia, kad regioninis vystymasis bei Kosovo ir Serbijos integracija į ES yra kur kas svarbesnė nei JT diskusijos dėl TTT pateiktos nuomonės.
Vakarykštį rezultatą C. Ashton pasiekė ne viena. Šią vasarą Vokietija ir Britanija įspėjo Serbiją, kad nepalanki JT rezoliucija pakenks Serbijos integracijos į ES perspektyvoms.
ES remiamos Kosovo ir Serbijos derybos bus nelengvos. Serbija atsisako priimti Kosovo delegatus kaip oficialius pareigūnus dėl situacijos dviprasmiškumo. O šiaurinė Kosovo dalis, kur gyvena daugiausia etniniai serbai, šiuo metu de facto yra Serbijos protektoratas.
Be to, ES teks rasti teisinę formuluotę, kad galėtų pasirašyti bent bendriausią prekybos paktą su Kosovu, nes penkios jo nepripažįstančios ES valstybės nesutinka, kad Kosovas yra nepriklausomas teisinis subjektas, galintis būti sutarties dalyviu. Be to, norėdama toliau žengti link integracijos į ES, Serbija turi atiduoti karo nusikaltimais kaltinamą Ratko Mladičių, kuris, JT manymu, slapstosi šalyje.