Debatai šia tema buvo surengti grupės europarlamentarų Europos Komisijos ir Tarybos paklausus, ar Taryboje iš principo turi būtų konsultuojamasi dėl karinės įrangos eksporto į trečiąsias šalis.
 
Tarybos vardu į europarlamentarų klausimus atsakęs ES šiuo metu pirmininkaujančios Belgijos atstovas Olivier Chastel teigė, jog bendra ES pozicija leidžia užtikrinti, kad Bendrijos narės, eksportuojančios ginklus, veiktų skaidriai.

"Bendrosios pozicijos tikslas yra veiksmingai koordinuoti nacionalines ginklų eksporto kontrolės sistemas per informavimo ir konsultavimosi mechanizmą. Pagal šį mechanizmą, kuomet valstybė narė numato suteikti leidimą eksportuoti ginklus ir kai tas sandoris kokioje nors valstybėje narėje yra uždraustas, tuomet valstybės narės narės turi bendrai priimti galutinį sprendimą. Ta narė, kuri nori imtis sandorio, kuris buvo uždraustas kitoje valstybėje, turi pasiteisinti kitų valstybių narių akivaizdoje", - aiškino O.Šastelis.

Pasak ES Tarybos atstovo, pagal bendrąją poziciją yra numatyta, kad ginklų eksporto srityje turi būti sistemingai konsultuojamasi, kai panašaus pobūdžio sandoriai vertinami kaip abejotini.
"Valstybės narės per kompetentingas tarybos institucijas nuolatos keičiasi informacija apie ginklų prekybą ir ypač į vadinamasias jautrias sritis. Valstybės narės dažnai kreipiasi į tarybą konsultacijų jei kokia nors prekybos sritis joms kelia abejonių. Reguliarus keitimasis informacija yra svabrbiausia ašis, padedanti Europos Sąjungai kontroliuoti prekybą ginklais. Per pastarąjį laikotarpį ES šalys eksportavo ginklus į 14 trečiųjų šalių", - sakė Belgijos atstovas.

Lenkijos europarlamentaras Ryszardas Czarneckis replikavo, jog nors "daug kalbama apie pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, tačiau kai kalbama apie eksportą, faktiškai sprendimai būna priimti iš anksto".

"Šalys ES šioje srityje daro tai ką nori, nelabai paisydamos bendrų standartų ir kitų gražių principų. Visai neseniai stebėjome kaip Prancūzija "Mistral" pardavė Rusijai. Šis sandoris kaip ir iki galo dar neužbaigtas, bet taip atsitiko tik dėl to, kad Rusija pradėjo specifinę pirkimo procedūrą. Bet šitas laivų perdavimas anksčiau ar vėliau įvyks", - sakė Lenkijos atstovas.
 
Prancūzijos atstovas atsakė, jog "Mistral" pardavimo sandoris dar nėra įvykęs.
"Buvo paminėta Prancūzija dėl "Mistral" pardavimo Rusijai. Norėčiau pasakyti, kad kol kas sutarimo nėra. "Mistral" yra toks laivas, kuris būtų parduotas be ginkluotės ir tai yra esminis dalykas. O Rusija dėl tokios ginkluotės pirkimo derasi ne tik su Prancūzija. Aš suprantu, kad kai kuriose šalyse kyla emocijos, tačiau emocijos yra viena, o faktai - kita", - Arnaud Danjean.

Latvijos europarlamentaras minėjo, jog darbo vietos Prancūzijoje negali būti kuriamos kitų ES šalių saugumo sąskaita, o Lietuvos europarlamentaras Justas Paleckis pabrėžė, kad Tarybai pateiktame klausime "slypi tam tikros mįslės ir šarados tiesiai nepasakant, kodėl ir kaip keliama problema".

"Daugiau aiškumo keliant šį klausimą nebūtų pakenkę. Reikia pripažinti, kad kai kurio Vidurio ir Rytų Europos valstybės yra ypatingai jautrios ir jaučiasi mažiau saugios negu senosios ES valstybės. 2008 metų gruodžio bendroji Tarybos pozicija nubrėžė tam tikrus rėmus ginklų eksporto srityje. Ekspertai pripažįsta, kad šalis, apie kurią šiandien kalbėta, Prancūzija, neišėjo iš šių rėmų ribų, bet tai nereiškia, kad įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką nereikėtų tų rėmų ir taisyklių tobulinti ir tikslinti", - kalbėjo Lietuvoje išrinktas europarlamentars atstovas.

"Kalbant apie ginklų eksprtą reikia siekti, kad mūsų Sąjungoje atsirastų daugiau pasitikėjimo ir mažiau įtarumo kartais pagrįsto kartais eskaluojamo be pagrindo. Pastarasis pavojingai supriešina dideles ir mažas senas ir naujas ES valstybes. Reikia daugiau kalbėtis dalykiškai konsultuotis, vengti egzaltuotų kaltinimų ir pritemptų paralelių su 20 amžiaus pradžia ,kai Europoje viešpatavo kumščio teisė", - sakė J.Paleckis.

Nors buvo manoma, kad Paryžius ir Maskva pasiekė politinį sutarimo dėl "Mistral" pardavimo, neseniai Rusijos pusė paskelbė norinti, kad būtų skelbiamas atviras konkursas, kuriame galėtų dalyvauti ir Prancūzijos, ir Pietų Korėjos, ir Olandijos, ir Ispanijos projektai.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau ne kartą skelbė, kad ketina įsigyti prancūzų desantinį sraigtasparnius gabenantį laivą-doką "Mistral".

Laivo sraigtasparnių grupę sudaro 8 desantiniai ir 8 smogiamieji koviniai sraigtasparniai. Vienu metu kilimo denyje gali tilpti 6 sraigtasparniai. Be to, laivo arsenale yra keturi lengvieji desantiniai kateriai arba du kateriai su oro pagalve. Krovinių denyje galima gabenti 1 100 tonų krovinių: maždaug 470 desantininkų (trumpą laiką iki 900), maždaug 40 tankų arba maždaug 70 automobilių.

Neoficialiais duomenimis, laivo kaina - maždaug 600 mln. eurų.
Baltijos šalys yra išreiškusios nerimą dėl tokio ginkluotės pardavimo Rusijai.