Milano policija išardė barakus ir palapines, kuriuose gyveno apie 250 romų, kurie „išvyko nekeldami jokių problemų“, - AFP naujienų agentūrai sakė policijos atstovas spaudai. Miesto socialinės tarnybos be namų likusiems romams pasiūlė laikinus būstus, bet tik virš 20 moterų ir vaikų priėmė šį pasiūlymą.
Miesto meras Riccardo De Corato teigė, kad griežtų priemonių, kurių dėka nuo 2007 m. su žeme sulyginta 315 gyvenviečių, taikymas leido jam „sustabdyti nelegalų statusą turinčių romų antplūdį“. Jis pastebėjo, kad Milane šiuo metu yra apie 1200 romų, kai prieš trejus metus jų buvo 10 tūkstančių.
Panašių veiksmų antradienį imtasi ir Romos priemiesčiuose, o policija šią savaitę ketina toliau griauti jų stovyklas.
Romos meras Giannis Alemanno pirmadienį kalbėjo, kad policija iš viso nugriaus 200 stovyklų (po tris ar keturias kas savaitę), o jų gyventojus perkels į 10 oficialių stovyklų, kurias prižiūrės vietos valdžia.
Jis tai pareiškė po susitikimo Paryžiuje su Prancūzijos imigracijos ministru Ericu Bessonu. Šiuo metu Prancūzija bando atsilaikyti prieš ES ir tarptautinę kritiką dėl romų deportacijos atgal į Rumuniją ir Bulgariją.
G. Alemanno sakė ketinantis aktyvinti kovą su nelegaliomis stovyklomis po to, kai rugpjūtį vienoje iš stoyvklų netoli Romos per gaisrą žuvo trejų metų rumunų vaikas. Jo teigimu, dešimtyje „legalių“ stovyklų Romoje galima priglausti daugiausiai apie 6000 klajoklių, nors šiuo metu mieste jų gyvena apie 7100. Jis nepaaiškino, ką darys su likusiais romais.
Tuo tarpu Strasbūre trečiadienį europarlamentarai balsuoja už rezoliuciją, pasmerkiančią Nicolas Sarkozy pradėtą romų klausimo politizavimą – Prancūzijos prezidentas susiejo nusikalstamumo padidėjimą su netvarkingų stovyklų egzistavimu.