EGF buvo įsteigtas 2006 metais, siekiant remti darbuotojus, kurie atleidžiami iš darbo dėl globalizacijos lemtų priežasčių. Praėjusiais metais buvo praplėstos šio fondo galimybės - pradėta remti dėl finansų ir ekonominės krizės nukentėjusius darbuotojus, dvigubai, iki 500 atleidžiamų darbuotojų, sumažintas pagrindinis paramos teikimo kriterijus, iki 65 procentų padidinta ES finansavimo dalis, prailgintas laikotarpis, kuriuo valstybės narės gali naudoti ES finansine pagalba. Europos Parlamentas pažymėjo, jog šie pakeitimai padidino paraiškų paramai gauti skaičių, tačiau jis vis dar yra per mažas, įvertinant 500 mln. eurų metinio biudžeto galimybes. Ne visos šalys yra pakankamai aktyvios teikiant paraiškas - 9 valstybės dar nepasinaudojo EGF parama.
Pagirtinas Lietuvos aktyvumas. EGF parama jau sėkmingai pasinaudojo buvę bendrovės „Alytaus tekstilė“ darbuotojai, šiuo metu finansuojami keturi projektai, kurie turėtų pagelbėti virš 2,5 tūkstančių iš Alytaus „Snaigės“, statybos, baldų, aprangos ir tekstilės šakų atleistų darbuotojų. Šiems projektams ES skyrė virš 2,5 mln. eurų, kurie naudojami remti įsidarbinimą, aktyvias darbo rinkos priemones. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, yra kukli paramos prašytoja. Vidutiniškai prašoma tik 950 eurų vienam darbuotojui, tuo tarpu ES vidurkis 5 253 eurai. Europos Parlamentas ragina aiškintis, ar prašoma parama nėra nepagrįstai padidinama. Tuo tarpu Lietuvai reikėtų pasidomėti kitų valstybių patirtimi, įvertinti taikomų aktyvių darbo rinkos priemonių efektyvumą ir paramos bedarbiams plėtojimo galimybes.
Europos Parlamentas apgailestavo, jog Europos Sąjungos parama pareiškėjus pasiekia labai pavėluotai – per 12-17 mėnesių. Tačiau darbuotojui būtina pradėti teikti paramą jau gavus pranešimą apie kolektyvinį atleidimą. Todėl reikia bent dvigubai sutrumpinti šį laikotarpį. Europos Parlamentas iškėlė daug klausimų, susijusų su EGF finansavimu ir veikimu, kurius adresavo Europos Komisijai ir Tarybai. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į būtinumą įvertinti EGF vaidmenį mažinant galimų globalizacijos, finansų ir ekonomikos nestabilumų grėsmes darbuotojams. Pabrėžiama, kad dabartines EGF priemones pavertus nuolatiniu paramos aktyvioms darbo paieškos priemonėms instrumentu būtų parodyta politinė valia sukurti ES socialinės politikos ramstį, kuris papildytų valstybių narių socialinę politiką ir galėtų atnaujinti Europos profesinio mokymo politiką. Tuo pačiu būtinas ir didesnis valstybių narių aktyvumas teikiant paraiškas bei įgyvendinant EGF finansuojamas priemones.