Pasak jo, Londonas nesilaiko kai kurių šalių siūlomo požiūrio, kad po Kroatijos įstojimo į ES šioje srityje reikėtų padaryti pauzę.

"Mūsų politika plėtros atžvilgiu yra nuosekli, mes esame aktyvūs ir energingi ES plėtros rėmėjai", - sakė Jungtinės Karalystės Vyriausybės atstovas.

Tačiau, D.Lidingtono nuomone, bet kuriai šaliai siekiant narystės ES griežtai turi būti laikomasi stojimo sąlygų ir kriterijų bei tarptautinių įsipareigojimų. Šiuo atžvilgiu jis pažymėjo, jog narystės siekianti Islandija taip pat turi jų laikytis.

"Islandijos atveju į tarptautinius įsipareigojimus įeina ir Europos laisvosios prekybos organizacijos išvadų paisymas", - sakė britų ministras.

Islandija liepos pabaigoje pradėjo derybas dėl stojimo į ES, tačiau Reikjavikas nerimauja dėl galimos narystės kainos.

320 tūkst. islandų entuziazmas dėl prisijungimo prie 27 šalių Bendrijos nuslopo per pastaruosius metus, kilus ginčams su Didžiąja Britanija ir Nyderlandais dėl skolų, susijusių su Islandijos bankų sistemos griūtimi per pasaulinę finansų krizę.

Britų ir olandų vyriausybės nori, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus milijardus eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko "Icesave" sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.

Tačiau šiemet kovą įvykusiame referendume Islandijos piliečiai atmetė skolų grąžinimo planą, o derybos dėl indėlių grąžinimo ilgai strigo ir bus atnaujintos artimiausiomis dienomis.