Melas apie turimą kvalifikaciją. Alkoholio ir narkotikų vartojimas. Rasistiniai komentarai. Tai tik keletas priežasčių, dėl kurių potencialūs darbdaviai nusprendžia nepriimti darbo ieškančiųjų, peržiūrėję jų profilius „Facebook“ socialiniame tinkle.
Tinklapio „CarrierBuilder“ 2009 m. atlikto tyrimo duomenimis, apie 45 proc. darbdavių peržiūri socialinius tinklus, dairydamiesi informacijos apie darbo ieškančiuosius. Ir apie 35 proc. šių darbdavių nepriėmė kandidatų į darbą dėl ten rastų nepadorių nuotraukų, įžeidžiančių komentarų apie buvusius darbdavius ar prisipažinimų dėl narkotikų vartojimo.
Tad vokiečiams „Facebook“ vartotojams, ketinantiems pradėti ieškoti darbo, vertėtų dar pagalvoti prieš paspaudžiant anketą ištrinantį mygtuką. Vokietijos valdžia pateikė tvirtinti naują įstatymą, kuris kompanijoms neleis darbuotojo priėmimo metu tikrinti jo profilio socialiniuose tinkluose.
Laikraščiai „Die Welt“ ir „Süddeutsche Zeitung“ pirmadienį, rugpjūčio 23 d. paskelbė, kad vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière pasiūlė naują darbuotojų asmens duomenų apsaugos įstatymą, kuris radikaliai apribos informacijos, kurią teisėtai gali rinkti vadovai, kiekį. Anot „Süddeutsche Zeitung“, šio įstatymo, parengto po kelis mėnesius trukusių derybų tarp skirtingų koalicinės Vokietijos vyriausybės partijų, tvirtinimas Vokietijos vyriausybėje numatytas trečiadienį.
Nors naujasis įstatymas uždraus galimiems darbdaviams tikrinti kandidatų „Facebook“ anketas, jis vis dėlto leis apsilankyti svetainėse, kurios specialiai skirtos padėti žmonėms prisistatyti būsimam darbdaviui, pavyzdžiui į verslą orientuotas socialinis tinklas „LinkedIn“. Apie potencialų darbuotoją bus galima rinkti bendrą informaciją, kuri pasiekiama internete, kitaip tariant, naudotis paieškos sistemomis. Tačiau kompanijoms nebus leidžiama pasinaudoti pasenusia informacija, arba tokia, kurios pats kandidatas negali valdyti.
Stebėti tualetus - draudžiama
Įstatymo projekte taip pat aptariamas kompanijų vykdomas darbuotojų šnipinėjimas. Anot „Die Welt“, įstatymas tiesiogiai uždraus firmoms pastatyti vaizdo stebėjimo įrangą „asmeninėse“ erdvėse – tualetuose, persirengimo ir poilsio kambariuose. Vaizdo kameras bus galima įrengti tik tam tikrose pagrįstose vietose, pavyzdžiui, ties įėjimu, o apie jų egzistavimą bus privaloma informuoti visą personalą.
Lygiai taip pat kompanijoms bus leista klausytis darbuotojo telefono skambučių ir tikrinti jo elektroninį paštą tik esant tam tikroms sąlygoms, o apie tokį stebėjimą firma privalės darbuotoją informuoti.
Naujasis įstatymas iš dalies yra atsakas į virtinę neseniai Vokietijoje įvykusių skandalų dėl firmų vadovybių vykdyto darbuotojų šnipinėjimo. 2008 m. paaiškėjo, kad mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ stebėjo darbuotojus tualete ir rinko informaciją apie jų asmmeninį gyvenimą. Panašūs kaltinimai buvo iškelti ir nacionalinei geležinkelių kompanijai „Deutsche Bahn“ bei telekomunikacijų gigantei „Deutsche Telekom“.
Internetinių duomenų saugumas Vokietijoje tampa vis karštesne diskusijų tema. Vyriausybė šiuo metu rengia naujus teisės aktus, susijusius su „Google Street View“ paslauga, kuri šalyje vertinama itin prieštaringai, nes bijoma, kad ji pažeis žmonių privatumą.