“Nemaniau, kad bus taip sunku susirasti darbą. Jaučiu, kad auginant du mažus vaikus tai beveik neįmanoma“, - sako 26 metų Egle Molder, dviejų vaikų motina ir kvalifikuota sekretorė.
„Pagrindinės – pavyzdžiui, švietimo ar socialinės pagalbos – sistemos Estijoje turi daug trūkumų. Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių pakeisti vaikų darželius ar padaryti dienos centrus prieinamus šeimoms su vidutinėmis pajamomis“, - pastebi ji.
Tai, kad nukentėjo socialinių paslaugų – tokių kaip bedarbių rėmimo ar vaikų dienos priežiūra – sfera, yra kita biudžeto apkarpymų, leidusių Estijai pasiekti euro įvedimui būtinus biudžeto decifito ir valstybės skolos rodiklius, pusė.
Registruoti bedarbiai – šiuo metu apie 16 proc. nuo šalyje gyvenančių 1,2 mln. žmonių – skirstomi į dvi kategorijas.
Tie, kurie anksčiau dirbo ir mokėjo socialines įmokas, pirmąsias 100 dienų gauna 50 proc. buvusio atlyginimo, kitas 170 dienų – 40 proc. Tie, kurie anksčiau niekada nedirbo ir nemokėjo mokesčių, tokie kaip E. Molder, pirmąsias 270 dienų tegauna nustatytą 1000 kronų (apie 220 Lt) pašalpą, o vėliau – visiškai nieko. Tiesa, sveikatos draudimas už juos mokamas tol, kol jie lankosi vietinėje darbo biržoje.
Remiantis Tarptautinės darbo organizacijos statistika, nedarbo lygis Estijoje panašus į Ispanijos, kuris artėja prie beveik 20 proc.
„Tai vis dar lieka viena iš svarbiausių vyriausybės darbo sričių“, - „EUobserver“ teigia Ylo Kaasikas, Estijos centrinio banko vyriausias ekonomistas.
„Estijos darbo rinka buvo labai lanksti – darbo vietų sumažėjo labai staigiai, bet mes tikimės, kad pavyks lygiai taip pat greitai vėl jas atstatyti. Naujas darbo sutartis reguliuojantis įstatymas supaprastino kompanijų darbuotojų atleidimo procedūras, bet taip pat palengvino ir jų priėmimą,“ - sakė jis, pridėdamas, kad darbo rinkos atsigavimui prireiks „keleto metų“.
Visgi Y. Kaasikas optimistiškai galvoja, kad nedarbo rodikliai šiais metais vėl sumažės, nes nuo 2009 metų pabaigos užtikrintai auga vėl pradėjusių dirbti žmonių skaičius.