Šiandien iš našlaičių prieglaudos Al Karameh miestelyje Gazos ruože, liko tik griuvėsiai. Prieglaudai įkurti buvo skirta 200 tūkst. eurų. Pusę jų skyrė Ispanijos Tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (AECID) ir „Olof Palme“ fondas. Įstaiga, tapusi namais 50 palestiniečių vaikų, buvo sugriauta oro atakos metu, 2009 m. sausį Izraeliui vykdant karinę operaciją „Išlydytas švinas“.
Našlaičių prieglauda yra tik vienas iš 78 Izraelio armijos per pastaruosius10 metų sunaikintų pastatų, kurių įsteigimą finansavo ES. Europos Komisija pranešime teigiama, kad remiantis kukliais skaičiavimais patirta žala viršija 79,5 mln. eurų. Vien tik Ispanija finansavo aštuonis, 33 mln. eurų kainavusius projektus.
Pelninga partnerystė
Tuo metu, kai jo armija sistemingai griauna Europos finansuotus projektus, Izraelis sugebėjo išsiderėti labai pelningą asociacijos susitarimą su ES. „Šis asociacijos susitarimas suteikia Izraeliui daug bendradarbiavimo su ES privalumų, tiek kalbant apie politiką, tiek apie ekonomiką“, - džiaugėsi Izraelio užsienio reikalų ministras.
Europa yra pagrindinė Izraelio žemės ūkio produktų eksporto rinka; nuo 1981 m., tarpininkaujant Europos investiciniam bankui, Izraelis tokių prekių įsigijo už 637 mln. eurų. Vos pernai žydų valstybei buvo paskirti 25 mln. eurų vandens gėlinimo stoties Haderoje, esančioje į šiaurę nuo Tel Avivo, statybai – ir tai tėra 2007 m. jau investuotų 120 mln. eurų papildymas.
Iš kitos pusės, jau nuo Antrosios Intifados (šiuo arabišku žodžiu vadinamas antrasis Izraelio–Palestinos konflikto etapas 2000–2006 m.) pradžios 2000 m. Izraelio vyriausybė pradėjo naikinimo kampaniją, nukreiptą į įvairius Palestinos įrenginius. Nuo Izraelio rūstybės nukentėjo ir oro uostai, ir keliai, ir elektrinės, vandens valymo įrenginiai, ligoninės, klėtys ir šiltnamiai.
ES pasyvumas
Kol kas ES nedrįsta iš Izraelio reikalauti kompensacijų už projektams padarytą žalą. „ES finansuojami projektai teisiškai priklauso Palestinai ir mes neturime žinių apie tai, ar ji pateikė Izraeliui ieškinius dėl padarytos žalos“, - praėjusį kovą tvirtino tuometinė užsienio reikalų komisarė Benita Ferrero-Waldner.