ES ir privatumas internete: viena ranka duoda, kita - atima

Ką viena ranka Europos Sąjunga (ES) duoda interneto vartotojams ir privatumo teisių internete aktyvistams, tą kita ranka atima, tikina Amerikos laikraščiai, aprašydami pasipiktinimo bangą, kilusią sugriežtinus asmens duomenų kontrolę.
ES taikomi griežtesni apribojimai nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) internetinėms bendrovėms rinkti, naudoti bei parduoti vartotojų asmeninius duomenis, tačiau iš interneto paslaugų tiekėjų taip pat reikalaujama kaupti vartotojų duomenis tam, kad valdžia bet kada galėtų prie jų prieiti.

Europos Parlamentas šiuo metu svarsto įstatymą „Šypsena 29“, pagal kurį „Google“ paieškos sistema, žemyne atliekanti milijardus paieškų per mėnesį, turės kaupti vartotojų duomenis.

Paskutinės ES vyriausybių politinės gairės, susijusios su globalia duomenų paieška, yra siekis rinkti

informaciją apie piliečius iš internetinių paslaugų tiekėjų. Kritikų teigimu, ES įstatymais siekiama sekti procesus, paskatinusius pasipriešinimo bangą.

Airijoje dabar metamas iššūkis naujajai tvarkai – siekiama gauti Airijos teismų leidimą iškelti bylą Europos Teisingumo Teisme (ETT) ir anuliuoti naujus įstatymus Airijoje, kuriais siekiama šaliai primesti europinius standartus.

Jeigu Airijos teisių internete gynėjai, teigiantys, kad įstatymai pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, laimės bylą, atsiras galimybių šioms nuostatoms mesti iššūkį visoje Europoje.

„Pagrindinis mūsų tikslas - panaikinti asmens duomenų rinkimą įteisinantį įstatymą“, - teigia T.J. McIntyre, organizacijos, ginančios vartotojų teises internete, vadovas ir Dublino universitetinės kolegijos dėstytojas. Anot jo, minėtieji įstatymai eilinius piliečius paverčia nusikaltėliais.

Apsauga internete tapo pagrindiniu pilietinės laisvės ginčo objektu. „Facebook“ ir „Google“ kaupia milžiniškus kiekius informacijos apie vartotojo mintis, troškimus, apie kuriuos kompanijos geidžia žinoti ir už kuriuos geranoriškai moka. Europoje pasipriešinimas asmens duomenų kaupimui auga. Tokios pilietinės grupės kaip Europos žurnalistų federacija, kritikuoja minėtąją praktiką, o Vokietijoje beveik 35 tūkst. žmonių, įskaitant ir Teisingumo ministrę Sabine Leutheusser-Schnarrenberger, iškėlė bylą prieš savo vyriausybę.

„Šiuo metu tai yra rimta problema Europoje. Tai Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, pagal kurią kiekvienas turi teisę į privatų gyvenimą, nesilaikymas. Šios fundamentalios teisės turi būti perkeltos į elektroninę erdvę“, - aiškina Christianas Engströmas, Europos Parlamento narys iš kontroversiškai vertinamos Švedijos Piratų partijos, kovojantis už teises elektroninėje erdvėje.

Šiuo metu Airijoje privaloma trejus metus kaupti informaciją apie telefonus, bet nėra reikalavimų internetinių paslaugų tiekėjams kaupti informaciją apie klientus. ES narių bei Airijos vyriausybės norėtų situaciją pakeisti. T.J. McIntyre teigia, kad Vyriausybė turi pranašumą šioje situacijoje. „2002-aisias Airijos vyriausybė slapta įvedė duomenų kaupimą. Tai buvo padaryta su ministerijų žinia, tačiau iki šiol Teisingumo departamentas to nepatvirtino“, - tvirtina aktyvistas.

Europarlamentaras tikisi, kad bylą išnagrinės ETT.
ES, atrodo, laikosi dviejų požiūrių į privatumą internete. Smarkiai didinant duomenų kaupimą ir kontrolę, ES rūpinosi paieškos sistemomis ir tuo pačiu ataskaitose skundėsi, kad ES narės jau kaupia daugiau informacijos apie piliečius nei turėtų ir „vos ne vos pateikė pagal direktyvą surinktų duomenų naudojimo statistiką, o tai esą mažina galimybes įvertinti duomenų kaupimo naudą“.

T.J. McIntyre paaiškino savo kovos priežastis: „Jūs negalite turėti automatinės nusikaltimų sekimo sistemos. Dėl kai kurių priežasčių idėją palaiko teisinės jėgos. Manoma, kad tai padės išvengti nusikaltimų. Duomenų kaupimas sukuria per daug tariamų teigiamybių. Komerciniu požiūriu nesvarbu - kam tai rūpi, jei gauni nereikalingą reklamą Faceebook‘e? Tačiau, tarkime, iš profilių teroristų neatpažinsi“.