„Eurobarometras” atliko apklausą naujose ES valstybėse narėse, kurios nėra prisijungusios prie euro zonos: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti šių valstybių gyventojų lūkesčius ir baimes, susijusias su euro įvedimu, o taip pat ištirti gyventojų informuotumo ir turimos patirties su Europos valiuta lygį.
Du trečdaliai naujų ES valstybių narių gyventojų teigia, kad jų valstybė turi kiek palūkėti prieš prisijungdama prie euro zonos: 39 proc. apklaustųjų teigė, kad tai turi įvykti „praėjus šiek tiek laiko”, dar trečdalis (32 proc.) – kaip įmanoma vėliau. Apie ketvirtadalis respondentų (24 proc.) tvirtino, kad vieninga valiuta turi kuo greičiau pakeisti nacionalinę valiutą.
Lietuvoje euro tikimasi 2013 m. - 2015 m.
Apie 67 proc. apklaustų naujų ES valstybių narių gyventojų prognozuoja, kad jų valstybė prisijungs prie euro zonos per artimiausius 5 metus. Kaip teigia tyrimo autoriai, šiose valstybėse sumažėjo greitą euro įvedimą prognozuojančiųjų skaičius. 13 proc. apklaustų lietuvių yra linkę manyti, kad Lietuva prisijungs prie euro zonos iki 2012 m., 55 proc. - kad tai įvyks 2013 m.- 2015 m., o 13 proc. prognozuoja, kad tai įvyks 2016 m. arba dar vėliau.
Santykinė dauguma apklaustųjų naujų ES valstybių narių gyventojų iš prisijungimo prie euro zonos tikisi teigiamų permainų savo šalyje (49 proc.), negatyvius pokyčius prognozuoja 37 proc. apklaustųjų. Lietuvoje šie skaičiai yra visiškai kitokie, čia negatyvias pasekmes šaliai prognozuojančiųjų skaičius (47 proc.) viršija teigiamas euro įvedimo pasekmes prognozuojančiųjų skaičių (42 proc.).