Kita apklausos dalyvių nurodyta priežastis yra greičio viršijimas, vidutiniškai ją įvardijo 78 proc. visų apklaustų europiečių. Lietuvoje taip manančių skaičius siekia 84 proc., Latvijoje – 75 proc., o Estijoje – 77 proc.
Problemą dėl saugos diržų naudojimo vidutiniškai įvardijo 74 apklaustųjų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 54 proc., Latvijoje – 56 proc., o Estijoje – 72 proc.
76 proc. europiečių taip pat nurodė, kad kelyje pavojų sukelia pokalbiai mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos, vairuojant transporto priemonę. Lietuvoje šią problemą nurodė 45 proc. apklaustųjų, Latvijoje – 52 proc., Estijoje – 49 proc.
Beveik pusė apklausoje dalyvavusių europiečių (52 proc.) mano, kad šalių vyriausybės turėtų paruošti kelių eismo saugumo didinimui skirtas priemones, konkrečiai šios priemonės turėtų būti susiję su kelių infrastruktūra, padidinta kelių eismo taisyklių laikymosi kontrole ir pan.
74 proc. apklaustų lietuvių mano, kad vyriausybė turi sugriežtinti priemones, taikomas vairuotojams, kurie vairuoja būdami išgėrę. Latvijoje šis rodiklis siekia 69 proc., Estijoje – 66 proc.
61 proc. apklaustų latvių mano, kad vyriausybė turėtų daugiau dirbti, stiprindama greičio viršijimo kontrolę keliuose. Lietuvoje šis rodiklis siekia 62 proc., o Estijoje – 52 proc.
57 proc. apklaustų latvių pareiškė, kad vyriausybei pagerinus kelių kokybę, tai turėtų didelį poveikį visam kelių eismo saugumui. Lietuvoje taip mano 26 proc. apklaustųjų, Estijoje – 40 proc.