Išduoda ir bedarbiams
Valstybinės ligonių kasos Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Prievelytė pastebi, kad vis daugiau lietuvių pageidauja turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Pastarąją galima išsiimti nuo 2005 m. liepos 1 dienos.
Per pirmąjį šių metų pusmetį teritorinės ligonių kasos išdavė 51 012 Europos sveikatos draudimo kortelių, per visus paėjusius metus – 78 436, 2008-aisiais – 78 229. Kortelė nemokamai išduodama per 14 kalendorinių dienų. Norintiems gauti šį dokumentą skubos tvarka, išduodamas laikinas sertifikatas. Jų šįmet jau išduota 2 460.
Europos sveikatos draudimo kortelę gali gauti ir moksleiviai, ir pensininkai, ir bedarbiai. Svarbiausia, kad asmuo būtų apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Priklausomai nuo jo rūšies, kortelė galioja nuo 3 mėnesių iki 6 metų. Trumpiausiai – 3 mėnesius – ja gali naudotis bedarbiai, išvykstantys ieškoti darbo į ES, EEE šalį narę arba Šveicariją.
Paslaugų sąrašas – ribotas
„Teritorinės ligonių kasos daugiausiai prašymų išduoti Europos sveikatos draudimo korteles sulaukia atostogų sezono metu, taip pat prieš ilguosius savaitgalius. Pavyzdžiui, šių metų sausį Vilniaus teritorinė ligonių kasa tokių kortelių išdavė apie 2 tūkst., o birželio mėnesį – 3 kartus daugiau – apie 6 tūkst.“, – kalbėjo N. Prievelytė.
Specialistė rekomendavo atidžiai susipažinti, kokiais atvejais ir kokių nemokamų medicinos paslaugų galima tikėtis su Europos sveikatos draudimo kortele. Daugelyje ES šalių jos teikiamos tik valstybinėse gydymo įstaigose.
„Būtinoji medicinos pagalba paprastai teikiama dėl ūmaus susirgimo. Tačiau ši teisė neapima už valstybinės sveikatos sistemos ribų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias reikėtų susimokėti patiems, taip pat paciento priemokų (mokesčių) ir neužtikrina transportavimo išlaidų kompensavimo, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje apdraustajam tektų vykti namo“, – vardijo N. Prievelytė.
Siūlo apsirūpinti vaistais
Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, medicinos paslaugos bus suteiktos tik išimtinais atvejais.
„Jei apdraustajam reikės dializės paslaugos arba deguonies terapijos, tuo reikėtų pasirūpinti dar prieš išvykstant iš Lietuvos. Likus 2–3 savaitėms iki kelionės, reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą, kuri susisieks su šalies, į kurią asmuo vyksta, kompetentingąja įstaiga ar ligonine ir susitars dėl apdraustajam reikalingo gydymo“, – kalbėjo Valstybinės ligonių kasos specialistė. Ji priminė, kad toks asmuo privalo turėti išverstą į anglų ar kitą užsienio kalbą gydytojo pažymą apie Lietuvoje taikytą gydymą.
Be to, jeigu nuolat vartojate vaistus, rekomenduojama į kelionę jų vežtis iš savo gimtosios šalies – užsienyje jie gali būti nekompensuojami. Daugelyje šalių būtinoji odontologijos pagalba teikiama tik dėl ūmaus dantų skausmo.
Daugiausiai sąskaitų – iš Vokietijos
Pernai Valstybinė ligonių kasa už suteiktas medicinines paslaugas sumokėjo 8,34 mln. litų, 2008 metais ši suma buvo gerokai kuklesnė – 5,35 mln. litų. Daugiausia sąskaitų dėl Lietuvos Respublikos apdraustiesiems suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų apmokėjimo gaunama iš Vokietijos – apie 54 proc., Ispanijos – apie 8 proc., Lenkijos ir Švedijos – apie 5 proc., Prancūzijos, Austrijos ir Suomijos – apie 4 proc.
Pernai vieno būtinosios pagalbos atvejo vidutinė kaina buvo kiek didesnė nei 2 tūkst. litų.
„Verta žinoti, kad kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Belgijoje iš pradžių reikia pačiam sumokėti už paslaugas, tik tuomet kreiptis į vietos sveikatos draudimo įstaigą dėl kompensacijos“, – įspėjo N. Prievelytė.
Su užsienio medikais nesusidūrė
Apie Belgijos sveikatos sistemos niuansus Briuselyje besidarbuojantys Europos Parlamento nariai iš Lietuvos patikino, kad jiems kol kas neteko atsidurti užsienio medikų rankose, tad ir paslaugų kokybės vertinti negali.
„Kaip Europos Parlamento narys esu draustas pagal Europos bendrijų institucijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, todėl Europos sveikatos draudimo kortelės nesu išsiėmęs“, – sakė europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
Remiantis Europos Parlamento narių statuto 18 straipsniu ir EP narių statuto įgyvendinimo taisyklių 3 straipsniu, europarlamentarai turi teisę gauti kompensaciją už du trečdalius sveikatos priežiūros išlaidų ir išlaidų nėštumo arba vaiko gimimo atveju. Europos Parlamento nariams yra suteikti tapatybės numeriai, kuriuos jie privalo nurodyti visose formose ir laiškuose, siunčiamuose arba pristatomuose Europos Parlamento sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo sistemos atsiskaitymų biurui.
Tuo tarpu Europos Parlamento narys Justas Vincas Paleckis be šio draudimo dar turi ir Europos sveikatos draudimo kortelę. Nuo 2004-ųjų Europos Parlamento nario mandatą turintis J. V. Paleckis Europos sveikatos draudimo kortelę išsiėmė dar praeitos kadencijos pradžioje.