Taip pat D. Valio prašoma, nustačius J. Lauciaus veiksmuose įstatymų ir/ar profesinės etikos pažeidimų, patraukti jį atsakomybėn bei atlikti tyrimą dėl leidimo Rusijos saugumo pareigūnams apklausti E. Kusaitę pagrįstumo bei šios apklausos aplinkybių, tarp jų ir E. Kusaitės žmogaus teisių, galimų pažeidimų.
D. Valiui išsiųstame prašyme L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius išdėsto su E. Kusaitės baudžiamojoje byloje atliekamu tyrimu susijusias aplinkybes, kurios, anot jų, leidžia daryti prielaidas, jog prokuroras J.Laucius elgėsi neetiškai, pažeidė ir sudarė sąlygas pažeisti L įstatymus bei įtariamosios žmogaus teises.
L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius rašo, jog Generalinė prokuratūra informavo, kad šių metų balandžio mėnesį apklausti įtariamosios į Lietuvą buvo atvykę Rusijos Federacijos (RF) saugumo pareigūnai. Prašymo teikėjus taip yra pasiekusi informacija, kad, atliekant minėtąjį ikiteisminio tyrimo veiksmą, galimai nebuvo garantuota E. Kusaitės teisė turėti gynėją bei jos atžvilgiu galėjo būti panaudotos psichinės bei fizinės prievartos priemonės. Apklausai atlikti E. Kusaitė galimai buvo išvežta iš suėmimo vykdymo vietos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – į kitas patalpas.
„Rusijos Federacijos saugumo tarnyba nėra teisingumo įstaiga. Nors Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl Teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ir numato, kad Lietuvos teisingumo įstaigos gali teikti teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose ir kitoms, t.y. ne teisingumo, Rusijos įstaigoms, manome, kad Generalinė prokuratūra turėjo įvertinti politinį prašymo apklausti E.Kusaitę kontekstą ir jo netenkinti", - prašyme dėsto L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius.
Prašyme rašoma, kad šių metų birželį vienas iš pareiškėjų, Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius, kreipėsi į prokurorą Justą Laucių prašydamas suteikti galimybę pasimatyti su suimtąja E. Kusaite tam, kad galima būtų išsklaidyti abejones dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje byloje. Tačiau J. Laucius atsisakė suteikti tokią galimybę, konstatuodamas, kad prašymas pasimatyti su suimtąja turi bandymo kištis į prokuroro procesinę veiklą požymių. Prašymas pasimatyti su suimtąja, prokuroro J. Lauciaus nuomone, ne tik nėra galimi, bet ir įstatymo tiesiogiai draudžiami.
„Toks prokuroro J. Lauciaus elgesys turi požymių gąsdinti Lietuvos piliečius ir neatitinka Lietuvos įstatymų bei profesinės etikos. Pastebime, kad draudimo prašyti pasimatymo su suimtu asmeniu joks įstatymas nenumato“, - įsitikinę prašymo teikėjai L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius.
Minėti žmogaus teisių gynėjai jau du kartus yra kreipęsi į Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Gediminą Griną: prašydami pradėti tyrimą dėl galimų pavojų nacionaliniam saugumui bei žmogaus teisių pažeidimų vykdant operatyvinę veiklą bei ikiteisminį tyrimą klaipėdietės Eglės Kusaitės byloje bei, G. Grinai išsakius asmeninį siekį „kuo objektyviau atlikti vidinį tyrimą“ ir paprašius prašymo teikėjų informuoti VSD apie jiems žinomus „VSD darbuotojų veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės“, užduodami G. Grinai vienuolika viešojoje erdvėje jau seniai iškeltų su E. Kusaitės byla susijusių klausimų.