VZ.LT skelbė, kad tarp tikrinamųjų yra ir Lietuvoje veikiantys „Swedbank“ bei SEB.
Kai kurie analitikai prognozuoja, kad apytikriai 10–20 bankų gali prireikti milijonų eurų atnaujinto kapitalo, o ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas pirmadienį, liepos 12 d. pasakė, kad nacionalinės sostinės turi nuspręsti, kaip elgtis su bankais, kurie neatlaikys apkrovos testo.
Įtampą didina ir tai, kad nemažai rinkos dalyvių abejoja, ar testai, kuriais siekiama įvertinti bankų gebėjimą atlaikyti finansinius šokus, tokius kaip nacionalinės skolos restruktūrizavimas, yra pakankamai išsamūs.
Praėjusią savaitę Kinija nusipirko Ispanijos obligacijų apytikriai už 400 mln. eurų, tai labai nudžiugins ES finansų ministrus, kurie antradienį ir trečiadienį susitinka Briuselyje. Ši naujiena parodo, kad Azijos investuotojai grįžta į rinką po dviejų mėnesių pertraukos, o tai reiškia, kad grįžta pasitikėjimas euro zonos ekonomika.
Kalbėdamas su žurnalistais pirmadienio susitikimo užkulisiuose, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble paneigė gandus esą testai sukurti taip, kad bankai lengvai juos išlaikytų.
„Iš pradžių kalbėta, kad testai per sunkūs ir gali sukelti bankų bankrotą. Kitą dieną jau kalbama, kad jie per lengvi ir todėl nereikalingi“, – žurnalistams skundėsi W. Schaeuble.
„O tiesa slypi kažkur per vidurį“, – paaiškino jis.
Vienu iš silpniausių Europos bankų paskelbtas Vokietijos valstybinis regioninis bankas „Landesbanken“, o „PricewaterhouseCoopers“ tyrimas parodo, kad labai daug blogų paskolų turi nemažai Britanijos ir Ispanijos bankų.