Neseniai savo straipsnyje vokiečių filosofas Jurgenas Habermasas pasmerkė politinės valios nebuvimą: „Geriems ketinimams trukdo – tiesa, ne tiek rinkų sudėtingumas, kiek bailumas, vyriausybių nepriklausomybės stygius. Trukdo skubotas atsisakymas bet kokio politinio bendradarbiavimo, kurio ir stinga visame pasaulyje ir Europos Sąjungoje (ES), o pirmiausiai – euro zonoje“.

Trūksta vadovavimo

Iš tiesų valstybė kai kurių problemų negali viena išspręsti. Netgi didelių regioninių blokų pastangoms gali sutrukdyti aplaidumas arba konfliktai, kitų šalių interesai. Pvz., ES geri norai konferencijoje dėl klimato kaitos nuėjo niekais, nes kitos valstybės atsisakė bendradarbiauti. Didžiojo dvidešimtuko (G 20)susitikime Europai ir JAV nepakako supratingumo susitarti dėl bankininkystės sektoriaus veiklos apmokestinimo.

„Tarptautiniai reikalai – ne naujiena. Pasikeitė technologijos, jos diktuoja pasauliui naują tempą, – mano sociologijos profesorius Ignacius Urguizus iš Madrido, – Institucijos turi persiorientuoti prie naujo tempo. Akivaizdu, kad institucijų architektūra yra neefektyvi. Aš manau, kad visko esmė – vadovavimo nebuvimas.“

Reikia reformuoti 1945 m. įkurtas institucijas

Ne viskas taip blogai. Daugelis apžvalgininkų pastebi kartkartėmis atsirandančius perversmą sukeliančius judėjimus. ES įsteigė 500 mlrd. eurų stabilizacijos fondą, kuris nebuvo numatytas Lisabonos sutartyje ir kuris tam tikru mastu prieštarauja sutarties sąlygoms. Regis, dėl ekonominės krizės susiformavo naujos atsakomybės. ES demonstruoja, kad atsakas į krizę nėra nepasiekiama svajonė. Ji gali ir vėl tai įrodyti. Finansinių inovacijų studijų vadovas Andrew Hiltonas paskaičiavo, kad Londono finansiniai reikalai 80-ia proc. reguliuojami Briuselio. Žinoma, ES yra 27 finansinės santvarkos, o visame pasaulyje – dar 160. Stambiausi ekonominiai blokai daro praktišką spaudimą ir nustato standartus likusiesiems.

J. Habermasas
Geriems ketinimams trukdo – tiesa, ne tiek rinkų sudėtingumas, kiek bailumas, vyriausybių nepriklausomybės stygius. Trukdo skubotas atsisakymas bet kokio politinio bendradarbiavimo, kurio ir stinga visame pasaulyje ir Europos Sąjungoje (ES), o pirmiausiai – euro zonoje

Nors mūsų dėmesį labiausiai traukia stabilumas, iššūkis yra sistemiškas. Susiduriame su akivaizdžia alternatyva – galime reformuoti 1945 m. įkurtas institucijas (Jungtinių Tautų Organizaciją, Tarptautinį valiutos fondą, Pasaulio banką) arba leisti joms sužlugti. Sukurti naują žaidimo lauką atrodo utopinė užduotis. Tačiau 1939 m. kas būtų pamanęs, kad vos po 40 m. europiečiai rinks atstovus į tarptautinį parlamentą, turintį realių galių?

Finansinis reguliavimas

Leidinyje „Le Monde“ komentuojama Europos Parlamento narių ataskaita apie finansinės priežiūros reformą. Parlamentas siekia padidinti įvairių Europos agentūrų, atsakingų už bankų, draudimo kompanijų ir akcijų biržų priežiūrą, galią, tačiau dalies valstybių narių nuomonė skiriasi. 2009 m. gruodį Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija vargo, kol pasiekė kompromisą, kuriam prieštaravo tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų politinės grupės, prisimenama leidinyje. Tai rodo, kaip 27 šalims sunku įgyvendinti finansinio reguliavimo idėjas.

Pavyko įgyvendinti tik kelis projektus: liepos 7 d. europarlamentarai susitarė sugriežtinti kontrolę išmokant premijas bankų vadovams ir biržos prekiautojams ir nuo 2009 m. gruodžio Europoje turi būti registruojamos reitingų agentūros.

Kaip rašoma „Le Monde“ pastangas (įgyvendint projektus) apsunkino ilgai perėjimo laikotarpiai Briuselyje. 2009 m. birželį vykę rinkimai, Europos Komisijos formavimas leido įgyvendinti reguliuotojams naudingas permainas, tačiau sulėtino sprendimų priėmimo procesą.