Interviu Italijos laikraščiui "Corriere della Sera" B.Obama sakė, kad JAV mano, jog ES būtų išmintinga priimti į savo gretas Turkiją, o Bendrijos nenorą ją priimti Vašingtonas laiko veiksniu, paskatinusiu permainas tradiciškai į Vakarus orientuotoje Ankaros užsienio politikoje.

"Aš pripažįstu, jog tai kursto dideles emocijas Europoje ir nemanau, jog lėta eiga ar europiečių nenoras yra vienintelis ar dominuojantis veiksnys, paskatinęs kai kuriuos orientacijos pokyčius, neseniai pastebėtus Turkijos pozicijoje", - sakė jis.

"Tačiau tai neišvengiamai veikia tai, kaip Turkijos žmonės žiūri į Europą, - sakė B.Obama. - Jei jie nesijaučia priklausantys Europos šeimai, natūralu, kad galiausiai jie gali imti ieškoti kitų, su kuriais galėtų sudaryti aljansus ar užmegzti ryšius".

JAV prezidentas Turkijos mėginimą tarpininkauti derybose su Iranu branduoliniu klausimu pavadino "nevykusiu", tačiau sakė, jog supranta, kad ši šalis turi savo interesų kaip kylanti valstybė ir Irano kaimynė.

B.Obama kalbėjo apie tvirtų ryšių su šia strategiškai svarbia šalimi, esančia Rytų ir Vakarų sankirtoje, svarbą.

"Ji yra NATO sąjungininkė, jos ekonomika sparčiai auga, - sakė prezidentas. - Be to, faktas, kad ji yra demokratinė valstybė, kurios dauguma gyventojų yra musulmonai, paverčia ją nepaprastai svarbiu pavyzdžiu kitoms musulmoniškoms regiono valstybėms