Per metus EP kiekvienam parlamentarui kalbų mokymuisi skiria 5 tūkst. eurų (per 17 tūkst. Lt).

„Būdamas meru ir vicemeru vykau į 43 keliones ir ten kalbėjo angliškai, bet norisi vis laisviau ir laisviau kalbėti. Anglijoje du kartus buvau, po penkias valandas su dėstytoju į dieną sėdim ir plepam. Sako: „Gal little grammar?“ Sakau: „Ok“. Aš kalbu (per pamokas – DELFI) kaip Anglijos parlamentas renkamas, kokie principai, kas gero, kas blogo, kaip Londono meras renkamas, kaip padalytas Londonas, kaip čia vežamos šiukšlės“, – susitikime su žurnalistais Briuselyje apie anglų kalbos tobulinimą kalbėjo J. Imbrasas.

Buvęs sostinės meras, EP dirbantis jau beveik metus, net ir kalbėdamas lietuviškai nevengia įterpti anglišką žodelį.Tačiau kartu jis pripažįsta, kad EP gerbia kiekvieną kalbą ir norint dirbti EP posėdžiuose ir komitetuose galima nemokėti jokios kitos užsienio kalbos, tačiau neformaliame bendravime be prancūzų arba anglų sunku išsiversti.
Juozas Imbrasas

„Šitas administracinis aparatas dirba pavyzdingai. Nueini į komiteto posėdį, o ten randi ir posėdžio, ir balsavimo medžiagą, išverstą į visas kalbas. EP posėdyje taip pat yra vertimas, nė vieno nemačiau, kad kalbėtų ne savo kalba. Čia yra užduotas toks tonas nežeminti savo valstybės, savo kalbos. Tačiau, žinoma, kai tau reikia pakalbėti su kolega prancūzu, kuris nemoka lietuviškai, tada kalbi angliškai. Mokėdamas kalbą daug komfortiškiau jautiesi, negi paskui save tampysi vertėją“, – dėstė J. Imbrasas.

„Anos kadencijos parlamentarai važiuodavo į kretas. Nereikia man tos saulės – aš jos susirasiu per atostogas. O ten nuvažiuoja ir anglų kalbos mokosi su dėstytoju sėdėdami pliaže, bet svarbu, kad mokosi, kad turi iš to naudą, o ne tik pinigus išleidžia“, – apie kitus kolegas kalbėjo europarlamentaras.
Vėliau DELFI jis sakė anglų kalbą besimokantis nuo penktos vidurinės mokyklos klasės.

„Juk visą gyvenimą turi mokytis, mokomės kol numirštam“, – sakė J. Imbrasas, be gimtosios ir anglų kalbos dar kalbantis lenkiškai ir rusiškai.

Įveiks ispanų, o paskui ir prancūzų

Europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė žurnalistams sakė šiemet per vasaros atostogas ketina galutinai išmokti ispanų, o po to ir prancūzų kalbą.
Laima Andrikienė

„Žinau, kad prancūzų ir ispanų kalbos mokytojų trūksta. Praėjusių metų vasaros atostogas aš paaukojau kalbos mokymuisi ir šiemet rugpjūtį galvoju pabaigti mokytis ispanų kalbą, aš žinau, kiek lygių įveikiau ir kiek man dar liko. Praėjusią kadenciją buvau pradėjusi mokytis prancūzų, bet jos nepabaigiau. Taigi galvoju, jeigu man pavyks su ispanų,  noriu pabaigti ir prancūzų“, – apie užsienio kalbų kursus kalbėjo europarlamentarė.

Į susitikimą su žurnalistais atėjęs Leonidas Donskis taip pat sakė tobulinantis prancūzų kalbą ir tą patį ketinantis padaryti su italų.

Leonidas Donskis
„Per penkerius metus tikiuosi žmoniškai įvaldyti prancūzų ir italų kalbas, kad jas mokėčiau laisvai, žinoma, jų lygis anglų kalbos lygio nepasieks, nes šia kalba knygas rašau ir paskaitas skaitau, ji yra geresnė nei mano rusų kalba. Labai pritariu kolegoms, kad kalbų mokymasis čia yra vienas iš prioritetų“, – kalbėjo jis.

Tačiau kartu Lietuvos deleguoti europarlamentarai pabrėžė, kad kartais per posėdžius pasisakoma tik gimtąja kalba norint parodyti tam tikrą poziciją.

„Gimtąja kalba yra svarbu kalbėti tais atvejais, kai ne tiek išsakai savo asmeninę poziciją, kuri yra paremta tavo ekspertinėmis žiniomis arba įsigilinimu į vieną ar kitą problemą, bet kai atspindi šalies poziciją. Pavyzdžiui, kalbėdamas saugumo, užsienio politikos klausimais aš rinkčiausi lietuvių kalbą“, – DELFI sakė L. Donskis.

Tokios praktikos, anot jo, laikosi ir kitų šalių europarlamentarai.