Atsigavusi centro dešinė šiose šalyse vienbalsiai siūlo savo piliečiams griežtesnę fiskalinę politiką, kovą su korupcija ir glaudžius, bet pragmatiškus transatlantinius ryšius. Ar šie pokyčiai Centrinės Europos šalyse gali atspindėti platesnes tendencijas ir kokią žinutę turėtų užregistruoti centro dešinieji Lietuvoje?

Paneigdami visus politinius nekrologus, centro dešinės partijos užsitikrino daugumas parlamentiniuose rinkimuose Čekijoje, Slovakijoje bei Vengrijoje. Lenkijoje ruošiamasi antrajam prezidento rinkimų turui, bet galima nuspėti, kad liberali tendencija nugalės. Centro dešinės partijos stiprėja visoje Europoje, pradedant Didžiosios Britanijos konservatorių pergale rinkimuose gegužę ir netgi prisimenant Vokietijos kanclerės perrinkimą ir koalicijos sudarymą su liberalia FDP praėjusį rugsėjį.

Teisybės dėlei verta pastebėti, kad centro kairės partijos laimėjo rinkimus Čekijoje ir Slovakijoje, ten Čekų socialdemokratai (ČSSD) ir jų kolegos Slovakijoje – SMER partija surinko daugiausiai rinkėjų balsų, bet nesugebėjo suformuoti koalicijos. Vengrijoje ir Lenkijoje Vengrų socialistai (MSZP) ir Lenkų socialdemokratai (SLD) patyrusios skaudžius pralaimėjimus atsidūrė opozicijoje.

R. Vaisbrodas
Politinės realijos Vyšegrado šalyse mums rodo, kad rinkėjų apetitas “mesijų” partijoms neišseko. O dabartinės centro dešinės jėgos Seime neatradusios būdų stabilizuoti šalies ekonomiką gali tapti atgal besiritančios centro kairės bangos rytinėse ES šalyse pradininkės

Čekijoje ČSSD surinko 22 procentus balsų bet išskyrus vietos komunistų partiją, neturėjo nei vieno galimo koalicijos partnerio. Panašus likimas ištiko ir slovakų SMER, kurie surinkę 34 procentus naujajame Parlamente turėjo tik vieną partiją, Slovakijos nacionalistus, kurie buvo pasirengę sudaryti koalicinę sutartį. Vengrijoje Gyurcsany socialistų vadovaujamos vyriausybės griuvimo paveikti kairieji buvo nubausti rinkėjų už ekonominį šalies nustekenimą bei TVF paramos sąlygų sąlygotą bei rinkėjų pasmerktą neracionalią taupymo politiką. MSZP iš 365 vietų parlamente laimėjo tik 59, tai blogiausias jų rezultatas nuo 1990 metų rinkimų. Lenkijos SLD pamažu atsigauna, ir nors jų partijos lyderis Grzegorz Napieralski surinko 13 procentų balsų (Kwasniewskio laikais parama siekė 40%), jis buvo trečias, o tai rodo, kad partija pamažu atsigauna.

Centro dešinės partijos pakeitė savo strategiją: stengdamiesi įtikti krizės paveiktiems rinkėjams jie pradėjo propaguoti “mandagaus rūpesčio” sąlygotą valstybės pozicionavimą ekonomikoje politiką, lyg tai atsisakydami kertinio ir ilgai akcentuoto “laissez faire” principo. Centro dešinė taip pat pasipildė naujais žaidėjais, kurie sugebėjo pasipelnyti iš rinkėjų nusivylimo tradicinėmis politinėmis partijomis. Čekijoje vyriausybę kartu su Pilietine demokratine partija (ODS) sudarinės dvi vargiai pirmųjų metų sukaktį atšventusios politinės jėgos. Skambiai užvadintos “Tradicija, atsakomybė ir gerovė” (TOP’09) ir Viešojo intereso (VV) partijos atitinkamai gavo 16 ir 10 procentų balsų, o tai yra įspūdingas rezultatas, priversiantis ODS su 20 procentu įsiklausyti į naujų koalicijos partnerių darbotvarkę. Slovakijos vyriausybę sudarys keturios centro dešinės jėgos, iš kurių dvi buvo įkurtos metai iki rinkimų. Naujoji liberalų partija (SaS) bei vengrų mažumos partija (Most-Hid) bandys konstruktyviai prisidėti prie santykius su kaimynine Vengrija pagerinimo ir ekonomikos augimo skatinimo. Vengrijos Piliečių Sąjunga (FIDESZ) gavo 2/3 daugumą ir turi aiškų mandatą peržiūrėti valstybės valdymo pagrindus (planuojami konstituciniai pakeitimai) bei reformuoti ekonomiką, skatinant didesnį Vengrijos konkurencingumą bei pritraukiant užsienio investicijas.

R.Vaisbrodas
Tautos Prisikėlimo Partijos (TPP) rinkimų rezultatas ir jų egzekucija rinkėjų nuomonių apklausose turėtų paliudyti Prahoje ir Bratislavoje įsikūrusioms naujoms partijoms, kad tikrasis partijos “veidas” yra greitai įžiūrimas kai tenka nusiplauti rinkiminę “kosmetiką” ir prisiimti realią atsakomybę už šalies valdymą

Tačiau visose šalyse šie pokyčiai turės tik minimalią įtaką užsienio politikos krypčiai. Tikėtina, kad vis stiprėjanti pragmatiškos užsienio politikos linija gali paveikti transatlantinių ryšių svarbą ar lūkesčius. Vašingtonas centrinės Europos šalyse ir toliau turės patikimus sąjungininkus, bet jų lojalumas bus grindžiamas pragmatiškais tikslais ir realistiškais lūkesčiais. Vengrija ir Lenkija turės progą pademonstruoti savo pasirengimą vadovauti Europos Sąjungai, kuomet šios šalys perims ES pirmininkavimo vairą 2011 metais. Slovakijos naujoji vyriausybė turi galimybę parodyti savo “pro-europietiškumą” patvirtindama (arba ne) paramos Graikijai planą, kurį išeinanti vyriausybė atsisakė paremti. Prahoje euroskeptiškesnei ODS gali tekti sušvelninti savo poziciją prisiderinant prie naujųjų koalicijos partnerių, kurie norėtų sustiprinti Čekijos poziciją Europos Sąjungoje.

Centro dešinės jėgos turi galimybę parodyti savo vertę Centrinėje Rytų Europoje, nors ekonominės krizės padarinių paveiktose šalyse valdymas neabejotinai bus nelengvas uždavinys. Lietuva šiuo atveju yra puikus pavyzdys. Tautos Prisikėlimo Partijos (TPP) rinkimų rezultatas ir jų egzekucija rinkėjų nuomonių apklausose turėtų paliudyti Prahoje ir Bratislavoje įsikūrusioms naujoms partijoms, kad tikrasis partijos “veidas” yra greitai įžiūrimas kai tenka nusiplauti rinkiminę “kosmetiką” ir prisiimti realią atsakomybę už šalies valdymą. Yra iš ko pasimokyti ir Lietuvos centro dešinės jėgoms. Panašu, kad partijos ilgaamžiškumas ir patirtis yra blogas alibi rinkimuose.

O “seisminiai” pokyčiai Centrinės Rytų Europos politiniame žemėlapyje dar nėra pasibaigę. Politinės realijos Vyšegrado šalyse mums rodo, kad rinkėjų apetitas “mesijų” partijoms neišseko. O dabartinės centro dešinės jėgos Seime neatradusios būdų stabilizuoti šalies ekonomiką gali tapti atgal besiritančios centro kairės bangos rytinėse ES šalyse pradininkės.