Europoje yra pagrindo nerimauti: greitas, netikėtas Lenkijos ultrakonservatyvaus, euroskeptiko buvusio ministro pirmininko Jaroslavo Kaczynskio iškilimas prieš prezidento rikimus (daugiau iš užuojautos dėl brolio netekties, nei dėl jo politinės platformos palaikymo), nacionalizmo sustiprėjimas Vengrijoje ir grėsmingai didėjančios politinės krizės grėsmės Rumunijoje ir Baltijos valstybėse.
Lenkijoje, kuri yra viena tvirčiausių demokratinių valstybių regione, vyriausybę paralyžiuoja valdžios žaidimai. Analitikų teigimu, Lenkijos ekonominis augimas atsilieka nuo didžiulio potencialo. 2007 m. valdžia žadėjo įgyvendinti šalies modernizavimo reformas (biudžeto mažinimo, darbo rinkos, sveikatos apsaugos ir pensijų reformas), tačiau velionis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis naudojosi veto teise ir blokavo svarbiausių įstatymų priėmimą.
Nuolatinio nestabilumo šaltinis Rytuose – valdžios pasidalijimas tarp valstybės vadovo, atliekančio sistemos sergėtojo vaidmenį, ir tarp vyriausybės vadovo, turinčio realią vykdomąją galią. Pakanka prisiminti 2009 m. Europos Sąjungos krizę, kai Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas atsisakė pasirašyti Lisabonos sutartį, nors parlamentas jai pritarė.
Kita Rytuose paplitusi problema – sunku suformuoti vyriausybę, kuri turėtų pakankamą palaikymą. Balandį Vengrijoje centro dešinieji laimėjo absoliučia dauguma, tačiau šį istorinį įvykį vėliau užtemdė prieštaringai vertinamas debiutas prie valdžios vairo. Gegužę vyriausybės atstovas pranešė, kad Vengrija atsidūrė panašioje padėtyje, kaip Graikija, ir išgyvena didžiausia ekonominę krizę per 18 m. Tarptautiniams valiutos fondu ir ES teko paneigti šiuos neatsakingus pareiškimus, kad biržose nekiltų panika.
Po šokiruojančių pareiškimų naujoji vyriausybė pademonstravo nacionalistinį, populistinį polinkį ir priėmė ne ką mažiau kontraversišką įstatymą. Įstatymas užtikrina Vengrijos pilietybę užsienyje gyvenantiems vengrams (kurių yra apie2 – 3 milijonus, daugiausiai Slovakijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Ukrainoje). Šis sprendimas atvėrė senas žaizdas kaimyninėse šalyse, ypač Slovakijoje.
Rytų valstybėse nuo 1989 m. išgyvena sumaištį. Praėjus 30-čiai metų po komunizmo žlugimo kai kurios regiono šalys jau tapo ES narėmis, bet vis dar nepajėgia tapti stabiliomis demokratinėmis valstybėmis. Ekspertai pabrėžia, kad po ilgai viešpatavusio komunizmo jų politinės struktūros tebėra nepastovios.
Dar viena rykštė – korupcija. Ji vis dar pliekia Rumuniją ir Bulgariją. Šiose valstybėse recesija sustiprino debatus, ar jos iš tiesų pasirengę narystei ES. Birželio viduryje Bukarešte vos pajėgė atsilaikyti silpna valdančioji koalicija. Premjerui Emiliui Bocui pavyko užkirsti kelią nepritarimui griežtoms taupymo priemonėms, kurių valdžia siekė, kad neprarastų TVF paskolos ir išvengtų bankroto. Pastangos įgyvendinti griežtas taupymo priemones jau padarė didelės žalos Lietuvos ir Latvijos vyriausybės – kovą jos neteko parlamentinės daugumos.