Paskutiniu metu Europos partnerės, tokios kaip Prancūzija, atvirai kritikavo Berlyną dėl to, kad jis taiko politines strategijas, kurios, jų teigimu, mažina vartojimą Vokietijoje ir pablogina disbalansą 16 šalių narių zonoje.
Buvusi specialiojo Europos Komisijos patarėja, o dabar universiteto profesorė Maria João Rodrigues pasakė, kad griežto taupymo sąlygos nesiderina su nauju augimo modeliu, pagrįstu žaliuoju investavimu ir informacinėmis technologijomis.
„Jei tikrai norime pereiti prie naujo augimo modelio, reikia daug daugiau investuoti“, – pasakė M. Rodrigues interviu „EurActiv“.
„Kai kurie analitikai ir sprendimus priimantys asmenys nori įvesti griežto taupymo režimą. Aš su tuo visiškai nesutinku. Daug lengviau pasiekti fiskalinį konsolidavimą, kai augimo rodiklis aukštas, kai investicijos didesnės ir kai sukuriama daugiau darbo vietų. Be šių priemonių bus labai sunku atkurti mūsų biudžetą. Tad rizikuojame padaryti didelę politinę klaidą“, - teigė ji.
Šioms kritinėms pastaboms pritarė ir Simonas Tilfordas, Londone įsikūrusio Europos reformų centro vyriausiasis ekonomistas. „Euro zonos ekonomika nepakankamai stipri ir bendra biudžeto apkarpymo programa ją gali sužlugdyti. O jei euro zona vėl nugrims į recesiją, nebepavyks sukurti tvirto valstybinių finansų pagrindo.“
Kai kurios šalys, turinčios didelių skolų ar didelį biudžeto deficitą – pavyzdžiui, Graikija, Portugalija ar Ispanija – neturi kito pasirinkimo, kaip tik mažinti išlaidas, sako S. Tilfordas. Tačiau kitos, tokios kaip Vokietija, turinčios perviršį, neturėtų sekti jų pavyzdžiu, įspėjo jis.
„Vokietijos vyriausybė mano, kad ji turi tapti pavyzdžiu, kaip reikia griežtai mažinti biudžetą. Tačiau šiuo metu euro zonai to mažiausiai reikia ir parodo nerimą keliantį ribotumą.“
„Fiskalinės krizės neįmanoma įveikti be ekonominio augimo. O euro zonoje augimas prasidės tik tuo atveju, jei bloko perteklinės ekonomikos, tokios kaip Vokietija, ims vartoti daugiau“, - teigė jis.