Po Lenkijos pareigūnų susitikimo su Europos Sąjungos (ES) valdininkais Briuselyje D. Tuskas pabrėžė, kad su euro zonai nepriklausančiomis valstybėmis turėtų būti elgiamasi vienodai.
Lenkija ruošiasi perimti prezidentavimą ES nuo antrosios šių metų pusės.
„Kaip trokštanti prisijungti prie euro zonos šalis norėtume, kad euro zona būtų lyderė, bet ne ES elitas“, – sakė jis žurnalistams.
Šis pareiškimas rodo, kokio Pozicijos laikosi Lenkija po Prancūzijos raginimo euro zonai glaudžiau bendradarbiauti priimant sprendimus, rengti grupės vadovų susitikimus ir pasitelkti (priimant sprendimus) naują sekretoriatą Briuselyje. Lenkija baiminasi, kad tokie raginimai ir veiksmai gali suskaldyti Europą į dvi dalis.
„Labai svarbu, kad Europos Komisija tvirtai pasisakytų už lygius standartus visoms ES narėms. Norime vieningos Europos, kuri imtųsi veiksmų ir būtų solidari su visa ES“, – teigė D. Tuskas.
Vokietija irgi gana abejingai reagavo į Prancūzijos pasiūlymą. Vokiečiai baiminasi, kad didesnės ekonominių sprendimų priėmimo galios euro zonai suteikimas turėtų neigiamos įtakos Europos centrinio banko nepriklausomybę.
Kasmėnesiniams euro zonos finansų ministrų susitikimams vadovauja Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris. Didėjant sunkumams euro zonoje buvo skubiai sušaukti neplanuoti jos vadovų susitikimai, abiem vadovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy’is.
Jis laikomas potencialiausiu kandidatu vadovauti nuolatiniams euro zonos lyderių susitikimams. Šiuo metu šis belgų politikas vadovauja ES finansų pareigūnų laikinai darbo grupei, kuri šį spalį pateiks pasiūlymų dėl geresnio Europos ekonominio koordinavimo.