Dėl dokumento įsigaliojimo bus balsuojama dar šią vasarą, tačiau jau dabar aišku, kad didesnių kliūčių jam įsigalioti nekils. Didžiausias mūsų pasiekimas yra, kad skirtingai nuo anksčiau priimtų dokumentų, šis Lietuvą ir Lenkiją sujungiantis koridorius įtrauktas tarp devynių kitų Europos Sąjungoje, kurie bus įgyvendinti pirmiausia.

Reglamente numatyta, kad jame išvardinti tarptautiniai geležinkelių koridoriai turi pradėti veikti per 2 metus nuo reglamento įsigaliojimo. Deja, Lietuvai šis terminas yra per trumpas, todėl laukia papildomos derybos susitarti dėl 5 metų laikotarpio, nes mums reikia fiziškai nutiesti europinę vėžę.

Taigi, mūsų ilgus metus „stumiamas“ „Rail Baltica“ dabar įgyja dar vieną europinį variklį, o tai, tikėtina, palengvins ir finansavimo klausimą. Reikia paminėti ir pozityvų mūsų vyriausybės sprendimą pripažinti „Rail Baltica“ svarbiu valstybei objektu, kas turėjo reikšmės ir europiniame lygmenyje.

Vykstant diskusijai Transporto ir turizmo komitete buvo iškelta idėja koridorių eisiantį per Kauną pratęsti iki Talino, kas praktiškai reikštų „Rail Baltica“ įgyvendinimą, tačiau Latvija ir Estija, gana atsainiai žvelgia į šios atkarpos įtraukimą į reglamentą, todėl šiuo klausimui dar vyks derybos.

Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis derybos su Latvija ir Estija, Lietuvai reglamento įsigaliojimas reiškia, ne tik jos integracijos į Europos geležinkelio sistemos, bet ir į Europos rinkos pradžią.