Gegužės 10 d. Briuselyje vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje užsienio reikalų ministrai aptarė kelionių kortos išdavimą Rusijai bevizėms kelionėms būsimame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime, praneša euobserver.com.

Kelionių korta – reformų sąrašas, kurias turi įvykdyti šalis, norėdama, kad jos piliečiams būtų suteikta teisė keliauti be vizų į Europą.

Pavyzdžiui, įvesti biometrinius pasus, priimti įstatymus dėl duomenų apsaugos ir saugumo pasienyje gerinimo. Ji nenustato konkrečios vizų atšaukimo datos, bet įpareigoja ES reaguoti, jei šalis atitinka minėtus kriterijus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis sakė, kad ES neturėtų palikti už borto ir šešių postsovietinių valstybių, įtrauktų į Rytų partnerystės projektą – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

„Politinis impulsas dialogui dėl vizų turi būti vienodas šioms šalims, mes ginsime (šią teisę). Vizų politika negali prieštarauti su mūsų deklaruojama vidaus politika“, – teigė ministras Lenkijos žiniasklaidai.

Vakarų Europoje vizos tapo karštai aptariamu klausimu. Iki derybų dėl vizų režimo supaprastinimo pradžios Gruzija daug metų skundėsi, kad ES griauna jos teritorinį vientisumą, leisdama turintiesiems rusiškus pasus, taip pat ir Abchazijos bei Pietų Osetijos gyventojams, keliauti lengvesnėmis sąlygomis negu žmonėms su Gruzijos pasais.

Ukrainos diplomatai įsižeidė, kad ES pasirengusi atverti sienas su Rusija, o ne su Ukraina, nepaisydama šalyje vykdomų demokratinių reformų. Ukrainoje atlikti analitiniai tyrimai parodė, kad daugelis norinčiųjų vykti į ES susidūrė su ilgomis eilėmis, delsimu, paslaptingais papildomais rinkimais ir nepaaiškinimais atsisakymais išduoti vizą.

Ukrainos draugais save vadinančių 14-os šalių (Čekijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Ispanijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos) atstovai pirmadienį Lenkijos ambasadoje Briuselyje susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Konstantinu Griščenka.

Ministras pažadėjo, kad Ukraina nesudarys su Rusija prekybinės sąjungos, nepripažins Abchazijos su Pietų Osetija ir nesuarės su ES dėl geopolitinių priežasčių.

O Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė: „Nauja Ukrainos valdžia tiki, kad šios idėjos (integracijos į ES) integracija neįmanoma be aiškių, konstruktyvių ir parankių santykių su Rusija.“