Vokiečiai prieš savo valią verčiami padėti graikams

Vokietijos mokesčių mokėtojai, kurių dauguma nepritaria bet kokio pobūdžio pagalbai Graikijai - prieš savo valią verčiami padėti pietiniams kaimynams. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabandys įtikinti visus, kad jos vokiečiai turi skirti graikams 78 mlrd. litų paramą, jog būtų išsaugotas euro zonos stabilumas, skelbia „New York Times“.

A. Merkel laukia du išbandymai – penktadienį parlamente vyksiantis balavimas dėl paramos ir sekmadienį vyksiantys rinkimai daugiausiai gyventojų turinčioje Vokietijos žemėje – Šiaurės Reino-Vestfalijoje.

A. Merkel siekia įtikinti balsuotojus, jog ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas euro stabilumas, taigi ir Vokietijos ekonomikos stabilumas. Kanclerė su savo konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos vadovais labai stengėsi, kad pagalba neatrodytų kaip dovana Graikijai. Kritikai nerimauja, kad Graikija tokios paskolos niekada negrąžins, o už jos eilėje dar laukia kitos prasiskolinusios valstybės: Isapnija ar Portugalija.

„Tai reiškia ne tik tai, kad padedame Graikijai, bet ir tai, kad stabilizuojame eurą, o to reikia Vokietijos žmonėms“, – teigė A. Merkel spaudos konferencijoje. Ji pavadino paramą paskutine išeitimi, o padėtį Graikijoje – kritine.

Nors, analitikai mano, A. Merkel vadovaujama koalicija surinks reikiamą kiekį balsų ir parlamente bus pritarta paramai, Šiaurės Reino-Vestfalijos balsavimo rezultatai visiškai neaiškūs. Mažas balsų skaičius reikštų pralaimėjimą kanclerės partijai, o pačiai valstybės vadovei – rimtą priekaištą, siekiant antrosios kadencijos.

Praėjusį pirmadienį Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje buvo akivaizdu, kad kanclerė siekia žūtbūt įtikinti visus savo teisumu.

„Jeigu ji imasi tokių drastiškų priemonių, vadinasi, bijo, kad jei nepajėgs įtikinti savo versijos (teisumu),tai padarys daug žalos, – teigė politinės sociologijos profesorius iš Laisvojo Berlyno universiteto Oskaras Niedermayeris. – Dar neaišku, koks požiūris į Graikijos krizę paims viršų visuomenėje“.

Graikijos padėtis

Pirmoji per visą istoriją finansinė pagalba vienai iš 16-os eurą naudojančių valstybių – Graikijai kainuos mokesčių didinimą, valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir pensijų mažinimą. Iki 2012 metų imtinai 30 mlrd. eurų ketinama sutaupyti sumažinus valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir pensijas, padidinus mokesčius ir racionalizavus vyriausybės veiklą. Metinės šventinės premijos valstybės tarnautojams bus apribotos tūkstančiu eurų ir panaikintos tiems, kurių mėnesinis atlyginimas viršija 3 tūkst. eurų. Pensininkų priemokos taip pat apribotos 800 eurų ir panaikintos tiems, kurie gauna daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų. Atlyginimų mažinimas nebus taikomas privačiajam sektoriui. Graikai savo metinį atlygį gauna kaip 14 algų - papildomas sumos jiems išmokamos per Kalėdas, Velykas ir vasaros atostogoms. Tarp toliau didinamų mokesčių bus degalų, alkoholio ir tabako mokesčiai. Viršutinė pardavimų mokesčio riba didinama nuo 21 iki 23 procentų. Šalies Finansų ministerija planuoja, kad Graikijos skola 2013 metais pasieks 140proc. bendrojo vidaus produkto ir pradės mažėti nuo 2014 metų.