"Vyksta didelis susirašinėjimas su Europos Tarybos Ministrų komitetu, kadangi laikoma, kad mes neįvykdėme to (EŽTT - BNS) sprendimo", - penktadienį per Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto surengtą diskusiją sakė Lietuvos vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė.

2007 metų rugsėjo 11 dieną Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad Lietuvos valstybė pažeidė pareiškėjo L. teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir įpareigojo Lietuvą per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti įstatymą reguliuojantį lyties keitimo tvarką ir sąlygas. Sprendime buvo nurodyta, kad jeigu per tris mėnesius toks įstatymas negalėtų būti priimtas, valstybė turės išmokėti pareiškėjui 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) materialinei žalai atlyginti.

"Lietuva pasirinko alternatyvą - sumokėti tuos pinigus, mes manome, kad iš Lietuvos nebegalima reikalauti priimti įstatymo (reglamentuojančio lyties keitimą - BNS), nes mes negalime abiejų alternatyvų įvykdyti, mes pasirinkome alternatyvą, kuri materiali. Bet Europos Tarybos Ministrų komitetas sako: kaip jūs kitaip užkirsite kelią kitiems pažeidimams, nes spragą turite iki šiol", - sak4 E.Baltutytė.

Ji sutinka, kad teisinė spraga Lietuvos teisės aktuose tebėra, todėl galimi pakartotiniai Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai.

Lietuva bylą Strasbūro teisme pralaimėjo, nes Civilinis kodeksas numato, kad "nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį", o "lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai". Tačiau įstatymai nepriimti.

E.Baltutytės teigimu, viena iš išeičių gali būti šios normos išbraukimas iš Civilinio kodekso.

"Iš tikrųjų ir atsirado problema, kad buvo įrašyta į Civilinį kodeksą. Labai nedaug žinau valstybių, kur tokio lygmens teisės akte būtų numatyta teisė į operaciją", - sakė pareigūnė ir pabrėžė, kad ši norma sukuria teisėtus lūkesčius, kurie paskui nėra patenkinami.

Teisininkės teigimu, transseksualumas Europoje pripažįstamas liga, numatyti jos gydymo standartai, todėl, anot jos, šis reikalas turėtų būti paliktas spręsti medikams.

"Byloje Lietuva kaltinta, kad kankina žmogų. Mes įrodinėjome, kad Lietuvoje yra bent teikiamos gydymo paslaugos. Tačiau dabar visi medikai yra įsitempę, laukia, kuo čia baigsis diskusijos, bijome, kad jie nenustotų taikyti ir hormoninio gydymo", - nuogąstavo E.Baltutytė.

Penktadienį per diskusiją Seime Vyriausybės atstovė EŽTT atkreipė politikų dėmesį, kad nemažai šio tarptautinio teismo sprendimų mūsų šalyje neįvykdyti - tai yra nepriimti teisės aktai padėčiai ištaisyti.

Tai akcentavo ir teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

"L bylos prieš Lietuvą problema intriguojanti, skausminga, - sakė jis. - Jeigu turime mechanizmą kaip reaguoti į Konstitucinio Teismo sprendimus, tai dėl šitų (EŽTT - BNS) sprendimų niekaip nereaguojame."

Seimo komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad liepos mėnesį vyks diskusija apie Lietuvos patirtį Strasbūro teisme ir jis paprašė E.Baltutytės surinkti informaciją, kaip šio teismo sprendimai įgyvendinami kitose šalyse.