Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai paprašė Europos Komisijos (EK) atlikti galimybių studiją dėl tokios institucijos įkūrimo. Šis centras vertintų kibernetinių nusikaltimų tendencijas ES bei palengvintų dalinimąsi informacija tarp įvairių, tokius atvejus nagrinėjančių nacionalinių tyrimų institucijų.

Nepaisant išaugusio tarpvalstybinių tyrimų skaičiaus, dėl egzistuojančio 27 ES valstybių teisinių sistemų suderinamumo trūkumo nusikaltėliai vis dar jaučiasi saugūs, todėl internetiniams sukčiams yra lengva kurti fiktyvias bendroves vienoje valstybėje narėje ir apgaudinėti kitų valstybių piliečius.

Centras stengtųsi išspręsti šiuos klausimus, vertindamas valstybių narių prevencines ir tyrimuose naudojamas priemones bei apmokydamas policijos pareigūnus, teisėjus ir prokurorus, kurie specializuojasi šioje srityje.

Centras galėtų būti įkurtas Hagoje įsikūrusioje ES policijos agentūroje „Europol", kuris jau yra parengęs „Europos kibernetinio nusikalstamumo platformą". Vis dėlto, šios platformos efektyvumas yra šiek kiek abejotinas, nes užsienio reikalų ministrai paprašė „konsoliduoti" ir „peržiūrėti" jos funkcijas, „kad palengvinti informacijos surinkimą, apsikeitimą ja ir analizę".

Teisiniu požiūriu, ES valstybės narės vis dar turi ratifikuoti Strasbūre įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos Europos Tarybos 2001 m. priimtą Konvenciją dėl kibernetinių nusikaltimų ir sutarti dėl bendros pozicijos dėl praktinių dalykų, tokių kaip IP adresų blokavimas ir domeno vardų panaikinimas.

Bijo per didelės kontrolės

ES valstybių narių pastangos surinkti daugiau informacijos apie kibernetinius nusikaltėlius ir blokuoti prieigą prie vaikų pornografijos tinklalapių sukėlė pilietines laisves ginančių grupių nepasitenkinimą. Šių grupių atstovai baiminasi padidėjusio kišimosi į privatų žmonių gyvenimą.

Kovo pabaigoje Europos Komisija pasiūlė ES blokuoti visus tinklalapius, kuriuose yra vaikų pornografijos ir iki dešimties metų bausmės turi būti numatytos prekiautojais žmonėmis.Kai kurie politikai priešinasi tokiems planams baimindamiesi platesnės cenzūros.

Šios priemonės yra dalis naujų teisės aktų, siekiant kovoti su vaikų pornografija ir prekyba žmonėmis, kurias paskelbė vidaus reikalų komisarė Cecilia Malmström. Anot jos, „labai greitai" turėtų būti paskirtas koordinatorius kovai su prekyba žmonėmis.  

Komisarė C. Malmström teigia, kad ir dabar ES pirmininkaujanti Ispanija, ir vėliau estafetę perimsianti Belgija pasiruošusios dirbti šiuo klausimu.

  „Vaikų pornografija nesusijusi su žodžio laisve", - teigė komisarė, ją cituoja "EuropeanVoice".

Tuo tarpu EP narys, vokietis Janas Philippas Albrechtas, prašo, kad EK ir Ministrų taryba „atsisakytų savo planų cenzūruoti internetą".