1. Kas priėmė sprendimą stabdyti lėktuvų skrydžius?

Nacionalinės skrydžių valdymo tarnybos, bendradarbiaujančios per nepriklausomą agentūrą EuroControl. Europos Komisija ir Europos Parlamentas nesikiša į valstybių sprendimus dėl skrydžių valdymo.

2. Ar Europos Komisija bandė padėti spręsti problemą?

Taip, EuroControl centre vyko specialus susitikimas, kuriame Europos Komisijos atstovai, atsižvelgdami į meteorologijos tarnybų duomenis paragino ES šalių transporto ministrus skatinti bendradarbiavimą tarp Sąjungos narių. Pragmatiškas problemos sprendimas padidino skrydžių kiekį nuo 9000 (balandžio 19 d.) iki 14500 (balandžio 20 d.).

3. Kokios yra į skrydžių krizę patekusių ES piliečių teisės?

Jos yra trys: 1. Jūs turite teisę rinktis ar atgauti pinigus už bilietus, ar skristi nukreiptu maršrutu (tai jūsų pasirinkimas!). 2. Jūs turite teisę gauti tikslią ir operatyvią informaciją apie visus skrydžių pakeitimus ar atidėjimus. 3. Jūs turite teisę būti aprūpinti pastoge, maistu ir gėrimais iki skrydžio atnaujinimo. Taigi galioja visos įprastos teisės, išskyrus papildomos kompensacijos už uždelstą/neįvykusį reisą, nes šį kartą jie neįvyko dėl force majeure.

4. Kas turi grąžinti pinigus už neįvykusį skrydį?

Skrydžių bendrovė, kurios lėktuvu turėjote skristi.

5. Ką daryti, jei skrydžių bendrovė nenori grąžinti pinigų?

Skųskitės. EK ir ES šalių vyriausybės nuolat stebi aviakompanijų veiklą krizės metu. Iškilus keblumams ar disputams dėl keleivių teisių, apsilankykite Europos Vartotojų Centro svetainėje.

6. Ar ES padės skrydžių bendrovėms padengti dalį patirtų nuostolių?

Šiuo metu Europos Komisijos prezidentas Barroso yra subūręs grupę ekspertų, tiriančių pelenų krizės poveikį oro transporto rinkai Europos Sąjungos šalyse. ES sutartis leidžia šalims suteikti valstybinę pagalbą nukentėjusioms oro linijoms, tačiau kol kas tokių paraiškų iš ES narių negauta. Tikrojo ekonominės žalos įvertinimo teks palaukti, kol visi ekspertai pateiks savo duomenis ir vertinimus.