Po šios tragedijos Rusijos vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Vladimiro Putino, skubiai pareiškė Lenkijai užuojautą ir pasižadėjo padėti šaliai kuo galėdama likviduojant nelaimės padarinius.

Tačiau Rusijos vadovai žino, kad katastrofos laikas, vieta ir pobūdis (lėktuvas sudužo netoli vietos, kur prieš 70 m. sovietų kariai nužudė 20 tūkst. lenkų) gali smarkiai pabloginti santykius su Varšuva, skelbia "ITimes".

Lenkija, kuri šiuo metu yra Europos Sąjungos narė, yra stipriausia iš visų buvusių sovietinio bloko šalių ir yra gana įtakinga tarp Rytų Europos valstybių, anksčiau buvusių po Kremliaus padu.

Rytų Europos regionas, įskaitant ir tris Baltijos šalis bei kitas Varšuvos pakto nares, įgauna vis didesnę svarbą ES ir daro vis didesnę įtaką Europos šalių bloko užsienio politikai.

Nors Rusija palaiko puikius santykius su Vokietija (tai taip pat turi didelės įtakos Rytų Europos politinei situacijai), vis dėlto būtent Rusijos–Lenkijos santykiai išlieka ES politikos formavimo Rytų–Vakarų santykių dinamikos centre.

Jei šie dvišaliai santykiai pagerės, gali pagerėti bendra Maskvos ir Briuselio santykių atmosfera, nepaisant išsiskiriančių ES šalių nuomonių dėl to, kaip reikėtų elgtis su Rusija.

Tačiau jei po lėktuvo katastrofos atgis Lenkijos nepasitikėjimas Rusija, tokiu atveju Rytų–Vakarų įtampa Europoje gali tęstis.

„Net jei bus patvirtinta, kad lėktuvas sudužo dėl piloto klaidos, neabejotinai atsiras žmonių, tvirtinančių, kad L. Kaczinskį nužudė KGB“, – pasakė politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas.