Niekas negali apkaltinti britų žiniasklaidos tuo, kad ši ignoravo neseniai Rygoje įvykusią demonstraciją, į kurią susirinko apie tūkstantis Latvijos Waffen-SS veteranų ir jų šalininkų.

Buvo parengta daug išsamių naujienų reportažų apie įvairius eitynių aspektus, o taip pat ir apie priešininkų demonstraciją, kurią surengė apie 150 pagrinde etninių rusų antifašistų. „The Guardian”, „The Independent”, „The Daily Mail” ir „The Times” žurnalistai rengė tiesioginius reportažus iš įvykio vietos.

Turint omenyje tai, kad Latvija yra ir ES, ir NATO narė, vargu, ar toks žiniasklaidos susidomėjimas šiuo įvykiu ką nors stebina. Tikėtina, kad bandymai pagerbti greta nacių kovojusius karius susilauks žiniasklaidos dėmesio, ypač sostinėse tų valstybių, kurios tiek daug paaukojo gelbėdamos pasaulį nuo Adolfo Hitlerio ir nacizmo.

Vis dėlto, išskyrus Rusiją, išsamus eitynių nušvietimas britų spaudoje buvo unikalus, tuo tarpu ES, likusiame pasaulyje ir, kas labiausiai stebina, net JAV ir Kanadoje jis buvo iš esmės ignoruotas. Vis dėlto, net ir Didžiojoje Britanijoje eitynės sulaukė didelio dėmesio ne dėl visiškai suprantamo susirūpinimo dėl neofašizmo atgimimo ES valstybėje narėje, bet dėl vidaus politikos priežasčių, susijusių su būsimais visuotiniais rinkimais. Iš tikrųjų, galima teigti, kad, jei ne tas faktas, kad Konservatorių partija Europos Parlamente sudarė sąjungą su keliomis Rytų Europos dešiniųjų partijomis, tarp kurių yra ir aktyviai eitynes remianti Latvijos „Tėvynės ir laisvės“ partija, be abejonės, britų žiniasklaida taip pat būtų ignoravusi eitynes Rygoje.

„Lietuva – lietuviams“

Geriausias to įrodymas yra žiniasklaidos priemonių tyla dėl prieš savaitę Lietuvos sostinėje Vilniuje įvykusių panašaus pobūdžio eitynių. Demonstracija Lietuvoje, kurioje taip pat dalyvavo apie tūkstantis žmonių, buvo skirta pažymėti Lietuvos nepriklausomybės metines, bet žinia, kuri buvo skelbiama abiejuose renginiuose, buvo šiurpinančiai panaši. Jei Rygoje demonstracijos dalyviai nešė plakatus su tokiais užrašais, kaip „Žydai, ši žemė yra skirta latviams“, tai Vilniuje pagrindinė skanduotė buvo „Lietuva lietuviams“.

Nešini vėliavomis su įvairiais neonacistų simboliais, Lietuvos sostinėje vykusių eitynių dalyviai siuntė priešiškumo žinią visoms mažumoms. Iš tikrųjų, prieš 2 metus ta pačia proga surengtose eitynėse žinia buvo dar aiškesnė ir atkartojo žinomą nacių šūkį „Juden raus“ („Žydai lauk“) bei konkretų patarimą Rusijos mažumų atstovams pasiieškoti gyvenamosios vietos kitur. Abiem atvejais eitynių dalyvių skaičius vis didėja.

Ir nors nei vienos eitynės nebuvo rengtos oficialių vietos valdžios institucijų, vietos politinių lyderių atsisakymas pasmerkti jas, turėtų kelti susirūpinimą likusiems ES ir NATO nariams. Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad renginys yra nereikšmingas ir kad jo šalis yra „iš tikrųjų tolerantiška valstybė“, kaip „Norvegija ir Danija“.

Gana lengvabūdiška pastaba, turint omenyje tai, kad būtent jo Konservatorių partijos narys, parlamentaras Kazimieras Uoka gavo licenziją šiai demonstracijai. Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis, atsakydamas į kritiką dėl Latvijos legiono eitynių, pareiškė, kad miesto centre ir prie pačio švenčiausio paminklo (Laisvės paminklo) vykęs renginys buvo „privatus“ ir pasmerkė tuos, kurie mano, kad reikėtų daryti skirtumą tarp nacių ir jų vietinių kolaborantų nekaltų aukų ir tų, kurie žuvo kovodami už Trečiojo Reicho pergalę. 

Šiame kontekste ypač šokiruojantis dalykas yra skaityti naujosios JAV ambasadorės Lietuvai Anne E Derse pastebėjimus, kuri, praėjusią savaitę Vilniaus Universitete sakydama kalbą, neužsiminė apie eitynes, bet patikino, kad „Jungtinės Valstijos ir Lietuva yra partnerės kovoje prieš antisemitizmą ir sprendžiant holokausto palikimo“ klausimą.

Jei Lietuva, Latvija ir Estija būtų dariusios progresą šviesdamos savo žmonės apie holokausto metu su naciais bendradarbiavusių vietos kolaborantų įvykdytus žiaurius nusikaltimus ir būtų dėjusios nuoširdžias pastangas patraukti vietos žudikus atsakomybėn, tuomet galbūt mes galėtume nekreipti dėmesio į eitynes.

Vis dėlto, nuo nepriklausomybės pradžios nei vienas lietuvių, latvių ar estų nacistų, karo nusikaltėlių nebuvo nuteistas Baltijos valstybių teisme. Vietoje to, Lietuvoje vyksta teisinis priekabiavimas prie prieš nacius kovojusių sovietų partizanų žydų ir šios valstybės vadovauja kampanijai dėl komunizmo sulyginimo su nacizmu.

Nepaisant to, ar toriai priims Lietuvos konservatorių partiją į savo sąjungą Europos Parlamente, aš manau, kad atėjo laikas nustoti Didžiojoje Britanijoje traktuoti neofašizmo atgimimą Baltijos valstybėse kaip rinkiminį klausimą, o likusioje ES pradėti mąstyti apie tai, kaip apie grėsmę Europos demokratijos vientisumui.