Vieningos Europos advokatas
Stambus vyras, kuris padarė savo karjerą pergudraudamas jį nepakankamai įvertinusius oponentus, H. Kolis visus šešiolika savo valdymo metų, nuo 1982 iki 1998 m., ir Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrandas buvo nenuilstantys vieningos Europos valiutos advokatai, rašo Reuters.
H. Kohlio, kaip tarptautinio lygio veikėjo, autoritetas išliko didelis. 1984 m. Prancūzijoje, Verdun kapinėse jis pagerbė Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusius karius, stovėdamas ranka rankon su F. Mitterrandu. Nuotraukos, kuriose buvo užfiksuota ši akimirka, įkūnijo pokario Europos susitaikymą.
H. Kohlis artimai bendravo su JAV prezidentu Billu Clintonu bei Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu. Kaip vienas iš sukalbamiausių JAV sąjungininkų Europos Sąjungoje ir NATO, jis dažnai atlikdavo užkulisių derybininko tarp Vašingtono ir kitų Europos sostinių, ypač Paryžiaus, vaidmenį.
Savo politiniais manevrais ir asmeninėmis savybėmis H. Kohlis demonstruodavo savo talentą, bet kuriuo laiku skambindamas į Baltuosius rūmus ar Kremlių ir bandydamas sušvelninti tarp Rytų ir Vakarų kilusius ginčus. H. Kohlio šlovės valanda išmušė tomis svaiginančiomis dienomis, kurios nulėmė Berlyno sienos griuvimą 1989 m. lapkritį, ir per dramatiškus po to 1990 m. spalio 3 d. įvykusio Vokietijos susivienijimo sekusius mėnesius.
Įveikęs skepticizmą ir net kai kurių Vakarų sąjungininkų priešiškumą, H. Kohlis sugebėjo daugiau mažiau pagal savo pasiūlytas sąlygas suvienyti komunistinius Rytus ir kapitalistinius Vakarus. Jis sugebėjo išlaikyti Rytų Vokietiją taikia, pažadėjęs jai įvesti Vakarų Vokietijos markes.
Tai - neįtikėtinas pasiekimas. H. Kohlis, pasinaudodamas savo paprasta asmenine diplomatija išsklaidyti Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos įtarimus dėl vokiečių nacionalizmo, jis projektavo Vokietijos suvienijimą. Be to, jis sugebėjo pelnyti ir sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo pasitikėjimą.
Keturios kadencijos
Komunizmo žlugimas Rytų Europoje labai pasitarnavo H. Kohliui namuose. 1989 m. pradžioje jo populiarumas ėmė mažėti ir jis vos ne vos išgyveno partijos viduje atsiradusių varžovų jam mestą iššūkį. Vis dėlto, H. Kohlis nepaisė kritikų ir dėkingų rinkėjų buvusioje Rytų Vokietijoje dėka 1990 m. lengvai laimėjo trečią kadenciją.
1994 m. jis vėl buvo perrinktas, nors ir nedidele persvara, nes daugelis Rytų Vokietijos rinkėjų, nusivylę H. Kohlio pažadais dėl po Vokietijos susivienijimo atsirasiančių „klestinčių landšaftų” rytuose, atsisuko prieš jį.
H. Kohlis penktą kartą dalyvavo rinkimuose, norėdamas užsitikrinti, kad galutiniai žingsniai, nulemsiantys vieningos Europos valiutos atsiradimą, bus įgyvendinti. Vietoje to, jis tapo pirmuoju pokario Vokietijos kancleriu, pralaimėjusiu rinkimus. Nuo 2005 m. didžiausiai Europos Sąjungos valstybei vadovauja Angela Merkel.