Kalbėdama spaudos konferencijoje po derybų su R.T.Erdoganu, Vokietijos kaclerė sakė, jog dabar supranta, kad sąvoka "privilegijuota partnerystė neturi teigiamo prasminio atspalvio Turkijoje".
Ir Berlynas, ir Paryžius energingai pasisako prieš tai, kad Turkija taptų visateise ES nare, ir kaip alternatyvą narystei siūlo vystyti su Ankara "privilegijuotą partnerystę". Turkija griežtai atmeta tokią idėją ir tvirtina, jog 2005-ųjų pabaigoje pradėjo derybas dėl prisijungimo neabejodama, jog ilgainiui taps visateise Bendrijos nare. Tačiau, kaip pažymi Euobserver, A. Merkel per vizitą nesušvelnino savo bendros nuostatos, jog Turkijai nėra garantuota narystė ES.
"(Prisijungimo) derybos yra neterminuotas procesas. Dabar mes turėtume tęsti šį neterminuotą procesą", - sakė Vokietijos lyderė.
A. Merkel taip pat paragino Turkiją vykdyti susitarimą dėl muitų sąjungos ir atidaryti savo oro bei jūrų uostus transportui iš Kipro - Bendrijos narės, kurios nepripažįsta Ankara.
"Svarbiausias klausimas yra (susitarimo dėl muitų sąjungos Papildomo) protokolo įgyvendinimas... Turime spręsti Kipro problemą. Tai būtų naudinga mums visiems", - pabrėžė A. Merkel.
Dėl Turkijos atsisakymo taikyti susitarimo dėl muitų sąjungos su ES nuostatas Bendrijos narei Kiprui buvo įšaldytos derybos su Ankara dėl aštuonių iš 35-ių derybinių skyrių, kuriuos turi baigti kandidatės. Nuo 2005-ųjų Turkijos stojimo derybose buvo atidaryti tik 12 derybinių skyrių, ir tik vieną skyrių pavyko užbaigti. Kaip pažymi EUobserver, Kroatija, kuri tuo pat metu pradėjo šį procesą, viliasi jau kitąmet prisijungti prie ES.
Dėl dar vieno abiem šalims opaus klausimo, susijusio su didelės Vokietijoje gyvenančių turkų bendruomenės integracija į šalies visuomenę, A. Merkel ir R.T.Erdoganas pasistengė užimti kiek švelnesnę poziciją.
Prieš vizitą A. Merkel atmetė R.T.Erdogano raginimus sudaryti sąlygas Vokietijoje gyvenantiems turkams įgyti vidurinį išsilavinimą turkų kalba. Tuo tarpu Ankaroje ji užsiminė, kad mokyklos, kuriose vaikai mokytųsi turkų kalba, išties galėtų būti atidarytos, tačiau pabrėžė, jog tai neturėtų būti "pretekstas" nesimokyti vokiečių kalbos.
"Jei Vokietija turi vokiškų mokyklų kitose šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje... tuomet, žinoma, Turkija taip pat gali turėti mokyklų Vokietijoje", - sakė A. Merkel, kurios žodžius cituoja žurnalas "Stern".
Pasak EUoberver, Vokietijoje, kur šiuo metu yra apie 3 mln. turkų, nemažai kurių vis dar gyvena uždarose bendruomenėse, jau seniai verda politinės aistros dėl jų integracijos į visuomenę.
Tuo tarpu, kaip pažymima Briuselio svetainėje, santykius tarp šių valstybių taip pat lemia faktas, kad jas sieja tamprūs ekonominiai ryšiai. Turkija yra viena svarbiausių Vokietijos eksporto rinkų.