Deklaracija, kurioje reiškiama užuojauta ir atsiprašoma aukų artimųjų, buvo priimta nedidele balsų dauguma - 250 vietų parlamente už ją balsavo 127 įstatymų leidėjai.
Dokumentas buvo priimtas po visą dieną trukusių audringų debatų, kurie patvirtino, kad šalies visuomenė vis dar nesutaria dėl Serbijos vaidmens praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio konfliktuose.
"Serbijos Nacionalinė Asamblėja griežtai smerkia nusikaltimą, įvykdytą 1995 metų liepą prieš Srebrenicos gyventojus bosnius..., ir reiškia užuojautą bei atsiprašo aukų šeimų, nes ne viskas buvo padaryta, kad būtų užkirstas kelias šiai tragedijai", - rašoma deklaracijoje.
Dokumentą pateikė valdančioji provakarietiška koalicija, kuri sakė, kad jis padės siekti susitaikymo regione ir prisidės prie šalies pastangų tapti Europos Sąjungos (ES) nare.
"Šia deklaracija mes nuvalysime tautos veidą", - per debatus sakė valdančiosios koalicijos deputatė Jelena Trivan.
ES pareigūnai anksčiau ne kartą sakė Belgradui, kad jis privalo atsiriboti nuo S.Miloševičiaus vykdytos politikos, jei nori suartėti su Bendrija.
Nacionalistinių pažiūrų įstatymų leidėjai balsavo prieš Srebrenicos deklaraciją, pavadinę ją "gėdinga" ir "neteisinga". Jie tvirtino, kad Srebrenicoje buvo nužudyta kur kas mažiau žmonių, ir neigė Vakarų šalių kaltinimus dėl masinių egzekucijų.
Pripažins kaltę
"Serbija šia deklaracija pripažins savo kaltę", - sakė parlamentaras nacionalistas Slobodanas Samardžičius.
Kitas opozicijos deputatas Velimiras Iličius savo ruožtu klausė: "Kodėl norite tokios dėmės ateinančioms kartoms, kurios niekad negalės jos nusiplauti?"
Sarajeve Srebrenicos aukų artimieji sakė, jog yra nepatenkinti šia deklaracija, nes joje žudynės nėra įvardijamos kaip genocidas. Pagal tarptautinių teismų nutartis, jos laikomos genocidu.
"Buvo vykdomas genocidas, - sakė Sabra Mudžič, kurios vyras buvo nužudytas Srebrenicoje. - Kol būsime gyvi, pasakosime ateinančioms kartoms, jog tai buvo genocidas".
Žiaurumo simbolis
Srebrenicos žudynės laikomos kruviniausiu nusikaltimu Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Jos tapo Balkanų karų žiaurumo simboliu. Serbija taip pat turi sulaikyti nuo teisingumo vis dar besislapstantį buvusį Bosnijos serbų generolą Ratko Mladičių, kuris vadovavo Srebrenicos žudynėms ir Jungtinių Tautų teismo kaltinamas genocidu.
Serbijos parlamento priimtoje deklaracijoje valdžia raginama imtis visų priemonių, kad R.Mladičius, kurį kai kurie nacionalistinių pažiūrų deputatai per debatus vadino "serbų didvyriu", būtų surastas ir areštuotas.
Šiuo metu Tarptautiniame tribunole buvusiai Jugoslavijai teisiamas buvęs Bosnijos serbų karo laikų lyderis Radovanas Karadžičius, kaltinamas per 1992-1995 metų Bosnijos karą vadovavęs musulmonų ir kroatų žudymo kampanijai, įskaitant ir žudynes Srebrenicoje.
Pasmerkė EP
Pernai sausį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Srebrenicos žudynės smerkiamos kaip genocido aktas, o regionas raginamas liepos 11 dieną paskelbti Srebrenicos genocido atminimo diena.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas taip pat pripažino Srebrenicos žudynes genocidu ir nurodė, kad Serbija nepadarė visko, kad užkirstų jam kelią.