Šių  išvadų buvo laukiama itin nekantriai. Euro vertė krinta. Graikijos profsąjungos streikais drebina Peloponeso pusiasalį. Kaip ir kiekvieną kartą Europos ateitis buvo nulemta šį vakarą. Kokia ji? O gi, pagrįsta europiniu kompromisu.

Patys kalti?

Vokietija ir Olandija buvo griežtos, Graikijos finansinis krachas (vokiškos kilmės žodis) yra pačių graikų rankų darbas bei atsakomybė. Euro zonos valstybės, kurios laikėsi finansinės drausmės neturi prisiimti atsakomybės už “olimpinius pasiekimus” švaistant mokesčių mokėtojų pinigus bei gyvenimą ne pagal savo kišenę.

Pietų šalys – Ispanija, Portugalija, Italija ir Prancūzija – nebuvo tokios kategoriškos. Jų požiūriu, Graikijos padėtis gali būti pirmasis gilesnę integracijos krizę išgyvenančios Europos požymis. Neabejotinai, žvelgdami į diskusijų objektą – Graikiją, ispanai ir portugalai neramiai mirksi. Nedarbas, prasiskolinimas bei ekonomikos stagnacija it kokioj MTV pasimatymų laidoje rodo viena kryptimi -> KITAS…

Rytiečiai bei šiauriečiai į visas šias diskusijas žvelgia išlaikydami atstumą. Šiauriečiai, išskyrus suomius, euro nepatyrę ploja katučių rasdami vis naujų argumentų, kodėl jų kronos yra tokios mielos širdžiai. Rytiečiai nuryja kartėlį suprasdami, kad kai juos buvo ištikusi tokia pat finansinė situacija, tokio ažiotažo sukelta nebuvo. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įsikišimas buvo matomas, kaip geriausias sprendimas.

Naujausios euro savininkės Slovakija ir Slovėnija džiaugiasi savimi ir pirštu rodo į nesusitvarkančius pietų kaimynus. Estai plėšo marškinius reikalaudami laikytis kriterijų ir tikėti jų pateikiamais skaičiukais.

Jungtinė Karalystė pasislėpė kamputyje ir nieko niekam nesakė, juk iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo, o Briuselio paistalai tokie nepopuliarūs.

Mūsų prezidentė, Dalia Grybauskaitė pritarė Vokietijos užimamai pozicijai ir išsakė tvirtą įsitikinimą, kad TVF dalyvavimas būtų naudingas Graikijai. (Skubu pastebėti, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsidėkodama (ar ne?) už tokį palaikymą pranešė, kad atvyks į Vilnių su oficialiu vizitu birželio mėnesį.)

Receptas

Ir ką galima pagaminti turint tokius politinius ingridientus?

Taigi Europa neišpirkinės Graikijos skolų. TVF turės įsikišti ir sumokėti pinigų "liūto dalį". Šie pinigai turi turėti europinę kilmę. Kitos euro zonos šalys pasirengusios padėti dvišalių paskolų pagalba, bet… tik vienbalsiai ir įgyvendinant visas papildomas Europos Centrinio banko ar Europos Komisijos sąlygas. Ateičiai bus paruoštas pasiūlymas kaip geriau reaguoti į panašias krizines situacijas.

Visi valstybių vadovai nuoširdžiai patapšnojo Graikijos premjerui George Papandreou per petį. Jis pakraipė ūsą ir pasakė, kad Graikijai pinigų nereikia, bet jis patenkintas pasiektu susitarimu, bei suformuluotu “hipotetiniu” Graikijos išpirkimo scenarijumi.

Šiame tinklaraštyje rašiau, kad Merkel pavojingai politikavo nesiekdama europinio problemų sprendimo. Dar kartą pasiteisina senas geras posakis: “Kas turi pinigus, tas ir muziką užsakinėja.”

Graikijos atveju galima būtų dar pridėti ir profsąjungoms elektroniniu paštu laiškutyje nusiųsti senovinę lietuvišką patarlę: “Kas nedirba, tas nevalgo.”

Vis tik norisi tikėti, kad pasibaigus valstybių vadovų vakarienei su buvusiu Ispanijos ministru pirmininku Felipe Gonzalez, kuris vadovauja Išmintingųjų grupei rengiančiai Europos ateities viziją 2020 – 2030 nepristigs apetito gilesnei ir prasmingesnei Europos integracijai