Lietuva, kaip ir kitos ne euro zonos šalys, ECB pagalbos nesulaukė, todėl ir klaidų panaudojant pagalbos lėšas nebuvo padaryta. Menka paguoda Lietuvos gyventojams ir verslui, girdėti, kaip kitų ES šalių vyriausybės ar pats Centrinis bankas klysta panaudojant lėšas, kada mūsuose pagalbos ūkiui iš valstybės apskritai nebūta.
Šalių narių ekonomikos yra susiję nepriklausomai nuo to, ar jos naudoja tą pačią valiutą, ar ne, todėl mano nuomone, Europos centrinis bankas turėjo padėti ne tik euro zonos valstybėms spręsti apyvartinių lėšų trūkumo problemą.
Vis tik, nors mes ir nepatenkame į ECB veikimo lauką, Lietuvos Vyriausybei vertėtų labai atidžiai analizuoti ataskaitoje pateikiamą Europos centrinio banko atsako ekonominei krizei patirtį, nes sunkmetis iš Lietuvos niekur nesitraukia, ir Valstybės intervenciniai veiksmai gaivinti ekonomiką yra neišvengiami.
Europos centrinio banko lėšos paskirstytos komerciniams bankams turėjo spręsti verslo kreditų trūkumą, tačiau pripažįstama, kad neretai bankai šias lėšas panaudojo savo nuostoliams dengti, o smulkiosios ir vidutinės įmonės vis vien liko be finansavimo. Šioje vietoje trūko kontrolės ir atsakomybės, o suveikusi ekonominė logika lėšas nukreipė ne ten, kur buvo didžiausias visuomenės poreikis.
Nauji burbulai
Kita signalas mums turėtų būti Europos centrinio banko įspėjimas dėl naujų spekuliacinių burbulų susidarymo. Užtikrinti, kad tokio masto krizė nepasikartotų banko ekspertai siūlo griežčiau žiūrėti į rizikos valdymą finansų sektoriuje ir apskritai siekti visomis galimomis priemonėmis didinti finansinių rinkų skaidrumą.
Apmaudu skaityti ECB rekomendacijas, kaip valstybių narių vyriausybės turėtų nutraukti savo pagalbą ekonomikai, kai Lietuvoje ji dar nebuvo startavusi. Jeigu banko ekspertai aiškiai nurodo, kad esant dabartinei sunkiai ekonomikos būklei, turėtų būti toliau taikomos ekonomikos skatinimo priemones, kad būtų išsaugojamos darbo vietos, skatinamos investicijos ir augimas, tai kodėl šiam raginimui yra kurčia Lietuvos Vyriausybė?
Centrinio banko ekonomistai rekomenduoja tik prasidėjus tvariam augimui nutraukti intervencines priemones ir tik tuomet koncentruotis į biudžeto deficito mažinimą. Pagal šią rekomendaciją, Lietuvos krizės įveikimo taktiką reikia vertinti, kaip vykdomą ne nuo to galo, nes krizės pradžioje buvo padidinti mokesčiai ir panaikintos mokestinės lengvatos, kas dar labiau sumažino vartojimą ir verslą pastūmėjo į dar gilesnę duobę...
Šiuo metu stebime, kaip nedarbas kopia į neregėtas aukštumas, o Vyriausybė džiaugiasi fiksuodama gerėjančius ekonominius rezultatus. Nereikia būti dideliu ekspertu, kad suprastum, jog augantis nedarbas netrukus atsispindės vėl žemyn smigsiančiuose ekonominiuose rodikliuose ir tuomet valstybės lėšos turės leidžiamos pamaitinti naują bedarbių „armiją“, o ne investicijoms į ūkį.