„Didžiausia rizika kyla iš per daug optimistinių makroekonominių prognozių ir detalių stokos – kaip bus balansuojami biudžetai“, - teigia ekonomikos ir pinigų komisaras Olli Rehnas.

Krentančios vyriausybių pajamos kartu su išlaidomis ekonomikos skatinimui ir bedarbių pašalpoms lėmė, kad dauguma ES valstybių viršija numatytą 3 proc. BVP biudžeto deficito ribą.

Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Švedija ir Suomija vis dar turi galimybių išlaidauti. Berlynas ketina padidinti savo skolą šiais metais, o biudžeto balansavimą pradėti tik kitąmet.

Tuo tarpu Airija, Jungtinė Karalystė ir Portugalija turi pradėti taupyti nedelsiant. Airija jau pernai paskelbė apie ambicingus išlaidų mažinimo planus, o Lisabona pranešė apie ketinimus šią savaitę parduoti vertybinius popierius.

Iš ES senbuvių prasčiausia padėtis Ispanijoje ir Graikijoje, kurių biudžeto deficitai viršija 10 proc. BVP.