Lietuvai, kurioje mamos ar tėvams algos kompensuojamos dvejus metus auginant vaiką, šie pakeitimai mažiau aktualūs. Tačiau bendri ES standartai gali tapti vis labiau aktualūs, jau dabar pradėjus diskusijas dėl galimos „Sodros“ reformos.
E. Estela: „Pokyčiai būtini“
Edite Estela, Europos Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso narė mano, kad pakeitimai, prailginantys vieno iš tėvų galimybes su naujagimiu praleisti visą dieną, yra būtini.
„Norime, kad ši direktyva būtų naudinga ir gintų šeimas, sukurtų pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos gyvenimo“, pabrėžia europarlamentarė.
Kaip bebūtų paradoksalu, tačiau dabartiniai Europos teisės aktai nekeisti nuo 1992 m. Todėl naujoji direktyva numato įtvirtinti naujus motinų saugos ir sveikatos akcentus, naujas profesinį gyvenimą ir motinystę leidžiančias suderinti taisykles, bei kitus reglamentus. Tačiau dalis europarlamentarų siekia, kad naujojoje direktyvoje, dėl kurios bus balsuojama kovo pabaigoje, būtų nustatyta ir ilgesnė minimali vaiko auginimo atostogų trukmė.
„Savaime suprantama, kad įstatyminė reforma, kurioje būtų kalbama ir apie ilgesnes atostogas, labai reikalinga“ – įsitikinusi E. Estela. Europos parlamento atstovė pabrėžė, jog reikia įvertinti ir demografinius pokyčius. Ji įsitikinusi, kad 18 ar net 20 savaičių minimalios atostogos gali padidinti gimstamumą sparčiai senstančioje ES.
Yra ir nepritariančių
Tačiau yra ir nemažai EP narių, nepritariančių siekiams į numatytą naująją direktyvą įtraukti nuostatas dėl minimalalių motinystės (tėvystės) atostogų ilginimo. Štai kad ir 2009 m. gegužę EP balsavo dėl šios direktyvos, tačiau parlamento dešinieji politikai grąžino jos tekstą Komisijai papildyti ir balsavimas buvo atšauktas.
Pagrindiniai nesutarimai kilo ir šiuo metu tebekylą dėl atostogų termino pratęsimo. Astrida Lulling, Europos Liaudies partijos atstovė pabrėžė, kad direktyva vis dar tebekuriama, o socialiniai partneriai derasi dėl jos nuostatų.
„Mes ne prieš tėvystės atostogas, bet jos neturi būti įtrauktos į šią direktyvą“, - mano Europarlamento narė.
Dalis Europos Parlamento politikų nuogąstaują, kad prailginus vaiko auginimo atostogų laiką, jas pasirinkę tėvai (dažniausiai mamos) praras dalį darbo įgūdžių. Todėl joms po šių atostogų bus sudėtingiau sugrįžti į darbo rinką. Be to, tokiam projektui nepritaria ir atskiros ES narės, ypač tos, kuriose motinystės (tėvystės) atostogos yra apmokamos iš darbdavio lėšų.
Dar vienas argumentas, kodėl kai kurie EP atstovai prieštarauja siūlymams į naująją direktyvą įtraukti tezes apie ilgesnę vaiko auginimo atostogų trukmę – socioekonominė krizė, kuri palietė daugumą ES narių. Baiminamasi, kad sudėtinga valstybių finansinė situacija ir didelės išlaidos socialinės apsaugos sistemai gali sulėtinti ir taip stringantį ekonominį atsigavimą.
Tikisi didesnio gimstatumo
Tačiau ilgesnių atostogų šalininkai tokius oponentų argumentus vertina prieštaringai. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys į katastrofiškai mažėjantį gimstamumą ir amžiaus trukmės ilgėjimą ES narėse. Tai reiškia, kad Europa vis labiau sensta, o jaunų žmonių, galinčių mokėti pensijas – mažėja. Todėl ilgesnių atostogų šalininkai ir pabrėžia, kad šiandienos vaikai yra ateities mokesčių mokėtojai.
Projekto rėmėjai tikisi, kad turėdami galimybę visą turimą laiką skirti atžalų auginimui, tėvai ryšis turėti daugiau vaikų. Be to, gausesnių šeimų vaikai, ateityje tapę Europos Sąjungos mokesčių mokėtojais, galimai gražins į biudžetą tas lėšas, kurios kažkada buvo paskirtos jų tėvų ilgesnėms atostogoms apmokėti. O ir vaiko vystymasis bei psichologinė raida daug geresnė, kaip bent vienas iš tėvų (geriausiai abu) jam gali skirti maksimalų dėmesį, teigia šių pataisų rėmėjai.
Tuo labiau, kad EP jau keletą metų priima naujus ir reikšmingus nutarimus, gerinančius vaikus auginančių tėvų situaciją. Pavyzdžiui 2002 m. Barselonos vadovų susitikime ES narės įsipareigojo mažinti barjerus, apsunkinančius motinų dalyvavimą darbo rinkoje. Numatyta užtikrinti vaikų priežiūrą bent 90 procentų vaikų tarp trejų metų ir mokyklinio amžiaus bei 33 proc. jaunesniems nei trejų metų vaikams.
Galutinis Europos institucijų apsisprendimas turėtų aiškėti jau kovo pabaigoje.